Vienu pirmųjų naujosios valdžios darbų turėtų tapti neatidėliotina Darbo kodekso revizija. Vis dėlto, jei naujos pataisos ir vėl užstrigtų, dešimtmečio senumo dokumente įtvirtintas nuostatas gali pakeisti teismų praktika.
Šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas (DK) neatitinka šių dienų aktualijų, todėl jį reikėtų persvarstyti ir pakeisti. Tai ELSA Vilnius ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto (VU TF) surengtoje diskusijoje „Darbo kodeksui – 10 metų“ pareiškė socialdemokratas, Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas.
Savo ruožtu darbo teisės specialistai – teoretikai ir praktikai – ragino politikus ištaisyti dokumente įtvirtintus nesusipratimus, padaryti jį lankstesnį. Kitu atveju, vietoje parlamentarų tai padarys teismai.
„Yra toks noras. (…) Geriau, kad neitų atskiros pataisėlės po vieną, kaip buvo kelerius metus iš eilės. Galėtų ateiti mokslo žmonės, kurie mato teorinę darbo santykių pusę, praktikai, darbdavių atstovai, profsąjungos ir nuosekliai peržiūrėtų visą dokumentą, nes tai yra vientisas aktas. (…) Jį reikia visą skaityti, kad suvoktum, jog tai, kas parašyta šimtajame straipsnyje, gali turėti įtakos ir tolesniam straipsniui“, – kalbėjo A. Sysas.
Anot jo, taisant DK reikėtų nesiorientuoti vien tik į lankstesnius darbo santykius: „Užsieniečiai atvažiuoja į Lietuvą, pasižiūri ir klausia, kokio dar lankstumo čia gali reikėti, jeigu sunkmečiu darbuotojams taip smarkiai buvo sumažinti atlyginimai.“
VU TF docentas Viktoras Tiažkijus priminė, kad šuo metu galiojantis DK daugiau yra nukreiptas į gamyklas, kolektyvinių darbo santykių reguliavimą. Kuriant DK, anot jo, nebuvo galima numatyti, kokia bus Lietuva praėjus dešimtmečiui. Tačiau gyvenimas parodė, kad yra ne tik didelės gamyklos, bet ir vidutinis bei smulkus verslas.
„Kodeksą reikia pritaikyti prie dabartinio gyvenimo. Tačiau tai turi būti daroma kompleksiškai, o ne taip chaotiškai kaip dabar. Pagrindinė darbo kodekso funkcija – ginti darbuotojus – turi išlikti, bet ginti reikia protingai“, – dėstė V. Tiažkijus.
Tačiau jo kolegė VU TF docentė Daiva Petrylaitė tikino, kad šiuo metu reikia „ne gynimo, o reguliavimo“. DK esą turėtų būti instrumentas, kuris negina ir nebaudžia, bet parodo kryptį, kai šalys patenka į aklagatvį.
Advokatų profesinės bendrijos „iLaw“ vadovaujantysis partneris docentas Tomas Bagdanskis patikino, kad dabar galiojančio DK garantuojama gynyba neretai atsisuka prieš patį darbuotoją, kai darbdaviai mėgina apeiti dokumente įtvirtintas nuostatas.
„Šiais metais septyni Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjai nagrinėjo klausimą: darbuotojas paprašė „atostoginius“ išmokėti kartu su alga, o ne likus trims dienoms iki atostogų. Teismas nusprendė, kad taip galima. Tai jeigu mes sprendžiame, ar tavo pinigus tau galima išmokėti anksčiau, o ne vėliau, tai apie ką kalba? Teismai jau sako, kad kodeksas nesvarbu, žiūrėkime, ar logikai neprieštarauja“, – kalbėjo T. Bagdanskis.
Todėl jis siūlė arba sukurti visiškai naują DK, arba nuosekliai ištaisyti tas dabartinio DK normas, kurios sukelia daugiausia problemų praktikoje. Vadovaujantis ne interesais, o sveiku protu ir pakeitus bent 10 DK normų bylų teismuose galėtų sumažėti du kartus.
T. Bagdanskio teigimu, reikėtų pagalvoti, ar garantijos, suteikiamos auginantiems vaikus iki trejų metų, nėra socialinės apsaugos teisė. Taip pat esą derėtų persvarstyti nuostatas, reglamentuojančias vidutinio darbo užmokesčio priteisimą darbuotojui, kompensacijas už priverstines pravaikštas ir pan., pašalinti neveikiančius neatitikimus.
„AT, kaip aš sakau, yra juodu ant balto parašęs, kad DK neatitinka šios dienos rinkos aktualijų. Teismai pripažįsta, kad tai yra ydingas teisės aktas, kad jie DK normomis, tokiomis, kokios jos yra, nesivadovaus. Užsimerkti ir tai ignoruoti yra mažų mažiausiai neprotinga“, – sakė T. Bagdanskis.
