Nors socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius dar neturi aiškaus prezidentės pritarimo dėl koalicijos, jis šiuo metu vienintelis realus kandidatas į premjero postą. Net ir išliekant neaiškumų dėl būsimos koalicijos, norisi žiūrėti į tolesnę ateitį ir planuoti darbus. IQ kalbėjosi su A. Butkevičiumi jau kaip su būsimu premjeru teiraudamasis apie aktualiausius būsimos Vyriausybės darbus.
– Kiek esate susipažinęs su dabartiniu biudžeto projektu? Ar matote būtinų esminių pakeitimų, kuriuos tektų daryti naujai Vyriausybei ir Seimui?
– Yra paskaičiuota, kad, vadovaujantis fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimais, Lietuva kitų metų biudžete gali didinti išlaidas maždaug 1,2 proc., palyginti su 2012 m. Tačiau jei įvertintume finansinius įsipareigojimus, kurie padidėję vien dėl išaugusios skolos aptarnavimo išlaidų, taip pat žinome, kad Lietuva pirmininkaus ES 2013 m. antrąjį pusmetį, turime partijų pasirašytą susitarimą dėl įsipareigojimų NATO didinti gynybos išlaidas, tai reikia aiškiai pasakyti, kad daugeliui asignavimo valdytojų finansavimas netgi mažėja. Nors kalbama, kad ekonomika auga, finansinė situacija gerėja, biudžetas yra ekonominės būklės atspindys. Mano pozicija tokia, kad turime vykdyti griežtą fiskalinę politiką. Būtų baisu, jei 2015 m. neįsivestume euro, o latviai 2014 m. įsivestų. Tuomet galėtų būti taip, kad dalis verslo net perkeltų savo sąskaitas į šiaurines Lietuvos kaimynes ir iš ten vykdytų finansines operacijas.
– Ar keliate kokius nors minimalius reikalavimus kandidatams į ministrus, kad jie būtų pasiruošę ES lygiu vadovauti savo sritims, koordinuoti ES politiką? Tarkime, kad bent jau mokėtų užsienio kalbą ir galėtų bendrauti be tarpininkų?
– Prezidentė susitikime su kiekvienu kandidatu į ministrus kalbėsis angliškai. Tai bus jos savotiškas egzaminas – ji man sakė, kad aš juos perspėčiau. Ir aš tam pritariu.
– O kokie jūsų gebėjimai bendrauti ar vesti posėdžius užsienio kalbomis? Ar reikės vertėjų?
– Aš tikrai apsieisiu be vertėjo. Mokiausi prancūzų kalbos, o angliškai kalbu jau dešimt metų, bet ir dabar dar mokausi.
– Esate minėjęs, kad partijų deleguoti ministrai negali savo ministerijose veikti autonomiškai, turi būti vieninga Vyriausybės komanda. Kokias principais jūs bandysite užtikrinti šį vieningumą? Kaip suvaldysite, pavyzdžiui, Darbo partijos deleguotus ministrus?
– Iki šiol partijos ministerijose buvo sukūrusios tarsi savo tėvonijas. Mes esame susitarę, kad jei ministras yra ne socialdemokratas, tai tose ministerijose vienas viceministras bus iš socialdemokratų partijos. Taip pat buvo pabrėžta, kad turi būti keliami kompetencijos reikalavimai ministrams ir kad jie suprastų, jog yra tik Vyriausybės programos vykdytojai, o kai kurie programos tikslai gali persidengti ir per keletą ministerijų. Pavyzdžiui, kad ir būsto renovacijos programoje turėtų dalyvauti Aplinkos apsaugos ir Finansų ministerija. Be to, bus atkurtas Strateginio planavimo komitetas prie Vyriausybės. Kiekvieną ketvirtį mes išklausysime kiekvieno ministro, kaip sekasi įgyvendinti užsibrėžtą strategiją. O premjeras negali būti tik posėdžio pirmininkas.
– Ar svarstėte galimybę finansų ministre palikti Ingridą Šimonytę? Net Darbo partija ją pripažino geriausia finansų ministre.
– Aš ją puikiai pažįstu, dar priėmiau į ministeriją, ministerijos sekretore. Tačiau kol kas tokių klausimų nesvarstėme. Finansų ministro kandidatūros kol kas neturime. Tiksliau, turime keletą kandidatų, tarp jų ir žiniasklaidoje minėtas dabartinis Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka, kuris kažkada buvo Finansų ministerijos skyriaus vedėju. Matyti, kad jis smalsus, aktyvus ir protingas.
– Prezidentė ne kartą pabrėžė, jog tikisi, kad nauja Vyriausybė tęs strateginius energetinius projektus. Ar jau teko apie tai kalbėti su D. Grybauskaite – kokius projektus ir kokiomis sąlygomis esate pasiruošę tęsti?
– Svarbiausias energetinis projektas – suskystintų dujų terminalas. Tačiau aš vertinu dvejopai įpareigojimą pirkti bent 25 proc. dujų per jį. Manau, kad tai pažeidžia konkurenciją. Kiek žinau, dėl to jau yra kreiptasi ir į Europos Komisiją. Tačiau jeigu mes kalbame apie nepriklausomą energetinę sistemą, o matome, kad gali būti ir dempingavimas iš kitos pusės, iš Rusijos, tai tam tikra priverstinė politika turi būti įgyvendinama, net jei tektų pirkti ir šiek tiek brangesnes dujas. Vis dėlto svertai turėtų būti sudėti ne tokie kategoriški. Galima sugalvoti tam tikrus kompensacinius mechanizmus dujų vartotojams, ypač tiems, kurie sunaudoja daug dujų. Man nepatinka toks kategoriškumas – nesvarbu, kaip bus, tie 25 proc. nustatomi ir viskas. Tai sukelia neigiamą verslo reakciją. Ir aš tikrai nepritariu viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) mokesčiui, taikomam dujoms. Reikia ieškoti kitų variantų. Valstybė stato strateginį objektą, natūralu, kad reikės skolintis arba bent jau suteikti valstybės garantiją. Tačiau juk skolą galima numatyti atiduoti per septynerius metus, o galima ją išdėstyti per kokius trisdešimt metų ir kas penkerius metus nors po 10 ar 20 proc. ta skola mažėtų.
Kalbėdamas apie ES Trečiąjį energetikos paketą laikausi principo, kad su kaimynais reikia prekiauti, o ne kariauti. Aš būčiau pasirinkęs kelią, kurį rinkosi Latvija ir Estija. Sudaryti darbo grupes, iš Lietuvos ir iš Rusijos pusės, ir tartis, kaip atskirti dujų įmones, kaip nustatyti jų vertę, įvertinti paslaugų kainą ir kaip tinkamai kompensuoti. Gali būti ir tokie variantai, kad atskirtus dujų tinklus būtų galima išnuomoti dabartiniams akcininkams – taip nereikėtų iš jų išpirkti už pinigus, o būtų atsiskaitoma per nuomos kainą. Tačiau jos turi būti atskirtos, mes esame ES nariai ir turime įgyvendinti šią direktyvą. Aišku, nereikia keliaklupsčiauti, tačiau būtina tartis. Taip mes būtume turėję tokias dujų kainas, kokias turi Latvija ir Estija. O dabar kenčia ir verslas, ir žmonės.
– Ar jūs jau galutinai apsisprendėte stabdyti Visagino AE projektą?
– Dėl atominės elektrinės politiškai turiu sakyti „ne“, nes tokie įvykusio referendumo rezultatai. Tačiau man nerimą kelia kitas dalykas – ar mes ne per daug vienu metu apsiimame projektų? Pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas – tai irgi labai svarbus darbas. ES ketina sumažinti finansavimą šiam projektui vos ne 700 mln. eurų. Be to, santykiai su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) blogi, su Europos Komisijos Energetikos direktoratu – blogi, Europos Parlamente vyrauja nekokios nuotaikos. Bet man patinka įgyvendinti ambicingus projektus.
