Ant bankroto ribos balansuojantis Kipras artimiausiomis dienomis tikėjosi susitarti su „troikos“ – Europos centrinio banko (ECB), Europos Komisijos (EK) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – pareigūnais dėl finansinės paramos. Tačiau šalies ryšiai su Rusija būtiną pagalbą gali atitolinti iki kitų metų.
„Iki šiol „troikos“ ir Kipro diskusijos į priekį judėjo labai lėtai. Greičiausiai turėsime atidžiai nagrinėti pagalbos prašymą 2013 m.“ – interviu laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Jis nurodė, kad Kipro ryšiai su užsienio skolintojais, įskaitant ir Rusiją, yra vienas dalykų, kuriuos būtina išnagrinėti.
Nikosija jau gavo 2,5 mlrd. eurų paramos paketą iš Maskvos po 2008 m. finansų krizės ir kurį laiką tvirtino galinti verstis be Europos Sąjungos (ES) paramos tikėdamasi, kad Rusija dar sykį išties pagalbos ranką. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad be ES pagalbos Kipras neapsieis.
Ši maža šalis jau anksčiau buvo tituluojama Rusijos vartais į ES. Kipre yra registruota tūkstančiai įmonių, kurių savininkai yra rusai. O Rusijos tiesioginės užsienio investicijos į Kiprą pernai sudarė 20 proc. visų investicijų ir netgi aplenkė iš Kinijos ateinančias lėšas. Palankumą Rusijai ne kartą demonstravo ir Kipro prezidentas Demetris Christofiasas, vienintelis komunistinių pažiūrų ES lyderis, be kita ko, sklandžiai kalbantis rusiškai.
Tačiau dar daugiau klausimų dėl Kipro ryšių su Rusija sukėlė praėjusią savaitę Vokietijos užsienio žvalgybos pareigūnų žurnalui „Der Spiegel“ nutekinta ataskaita, kurioje teigiama, kad Rusijos oligarchai ir kriminalinio pasaulio vadovai Kipro bankuose laiko 20 mlrd. eurų „išplautų“ lėšų.
Didžiosios Britanijos kompanija „Hermitage Capital“ dar prieš kurį laiką Kipro generaliniam prokurorui pateikė ieškinį, kuriuo reikalauja areštuoti 24 mlrd. eurų rusų pinigų, laikomų salos bankuose. Kompanijos teigimu, šiuos pinigus iš Rusijos mokesčių mokėtojų pasisavino šalies pareigūnai, o tai išsiaiškinęs kompanijos teisininkas Sergejus Magnitskis buvo mirtinai nukankintas kalėjime.
EK ir Kipras pažymėjo, kad šalis yra pasirašiusi tarptautines kovos su pinigų plovimu sutartis. „Tai nėra problema, kuri bus sprendžiama derybose su „troika“, – „EUobserver“ naujienų svetainei sakė anonimu norėjęs likti Kipro pareigūnas.
W. Schaeuble kol kas taip pat atsisakė komentuoti įtarimus dėl pinigų „plovimo“. Tačiau jis patikino, kad reikia viską išsiaiškinti ir tik tada priimti atsakingus sprendimus, kurių motyvus būtų galima suprantamai paaiškinti Vokietijos visuomenei.
Tarptautiniai skolintojai, prieš suteikdami paramą Kiprui, turės rasti atsakymus ir į kelis kitus klausimus. Nesutariama, kokio dydžio – 8, 13 ar 15 mlrd. eurų – turėtų būti paramos paketas. Taip pat svarstoma, ar vertėtų jį dalyti į dvi dalis. TVF pageidauja, kad Liuksemburge įsikūręs Europos stabilumo mechanizmas tiesiogiai rekapitalizuotų Kipro bankus, o likusi pinigų dalis būtų paskolinta Kipro vyriausybei. Tačiau ECB pageidauja, kad visą skolos naštą prisiimtų Kipro valstybės iždas.
Vis dėlto teigiama, kad Kipras su tarptautiniais skolintojais privalės susiderėti iki kitų metų vasarį vyksiančių prezidento rinkimų. Beveik neabejojama, kad į susitarimą turės būti įtrauktas skausmingas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų karpymas ir mokesčių didinimas.
Finansinės problemos Kiprą užklupo dėl šalies bankų sukauptos nemenkos Graikijos skolų dalies. Be to, skylę šalies biudžete išmušė praėjusiais metais ginklų sandėlyje įvykęs didžiulis sprogimas.
