Šalyje per anksti gimsta kas dešimtas vaikas. Per metus pasaulyje dienos šviesą išvysta maždaug 13 mln. tokių naujagimių, Lietuvoje – apie 2 tūkst. Dėl naujausių technologijų, farmacijos pasiekimų ir gydytojų meistriškumo vilties anksčiau gimusiesiems išgyventi vis daugėja.
Kamuoja nežinia
Šiais metais Lietuvoje pirmą kartą paminėta Tarptautinė neišnešiotų naujagimių diena. Ją paminėti susibūrė ne tik tėvai, kurių vaikai gimė per anksti, bet ir jie patys, dabar jau suaugę.
Juos mamos meiliai vadina coliukais. Medikai – neišnešiotukais, nes į pasaulį pasibeldė per anksti.
Vaiko gimimas šeimai – didžiulis džiaugsmas, tačiau kaip reaguoti, kai taip laukta atžala pasibeldžia per anksti. Sulaukusieji tokio naujagimio sako, kad tai – didelis stresas. Kankina nežinia dėl vaikučio ateities – kaip jis augs, vystysis ar nekils komplikacijų, ar savo raida pasivys bendraamžius.
Daugelis tokiai situacijai visiškai nepasiruošę. Į šį pasaulį per anksti atskubėję mažyliai priverčia tėvus jaudintis ir bandyti išsiaiškinti, kodėl tai nutiko būtent jiems, nerimauti dėl mažo žmogučio sveikatos ar net gyvybės.
Tad nenuostabu, kad neišnešiotų kūdikių susilaukusiesiems pirmosios dienos, savaitės ligoninėje būna kupinos nerimo, vilties ir tikėjimo, kad viskas bus gerai.
Kabinasi į gyvenimą
Neišnešiotais naujagimiais vadinami kūdikiai, gimę 22–36 nėštumo savaitę. Kuo mažesnio svorio gimsta vaikas, tuo intensyvesnės priežiūros jam reikia.
Tobulėjant medicinos priežiūrai, pastaraisiais dešimtmečiais neišnešiotų naujagimių mirtingumas mažėja. Dabar jau nestebina, kad išgyvena vos daugiau kaip pusę kilogramo sveriantys neišnešiotukai. Lietuvoje maždaug 7 procentai visų naujagimių gimsta neišnešioti.
Medicinos mokslas dabar pajėgus išsaugoti naujagimiams gyvybę nuo 22 savaičių. Kiekvienas toks kūdikis yra gydomas ir traukiamas iš mirties nagų.
Tačiau kartais viena komplikacija veja kitą, todėl ir gimusieji didesnio svorio nei kritinis neišnešioti kūdikiai gali neišgyventi. To paaiškinti mokslas nepajėgus. Todėl neretai sakoma, kad vaikelis tiesiog pats kabinosi į gyvenimą.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Naujagimių skyriaus gydytoja, pavaduojanti vedėją, Rasa Garuckienė pasakoja, kad per metus ligoninėje priimama apie 1500 gimdymų, maždaug 100 kūdikių gimsta neišnešioti.
Pasak medikės, mažylius, kurie dienos šviesą išvysta nesulaukę 32 savaičių, su mamomis perveža į Vilniaus ar Kauno ligonines. Pats mažiausias neišnešiotukas Panevėžyje gimė vos 700 gramų svorio.
„Dauguma gimusiųjų 25–26 savaičių auga sveiki. Žinoma, jeigu nėra komplikacijų“, – pažymi R.Garuckienė.
Daugėja coliukų
Naujagimių skyriaus gydytoja teigia, kad pastaruoju metu daugėja patologinių nėštumų, priešlaikinių gimdymų. R.Garuckienės nuomone, tam įtakos turi besilaukiančios moters gyvenimo būdas, bendra organizmo būklė nėštumo metu, gyvenimo sąlygos, išsilavinimas bei daug kitų priežasčių.
Specialistė sako, kad didelė tikimybė anksčiau pagimdyti besilaukiančiosioms daugiau nei vieno vaikelio. Medikė paaiškina, kad apie kilogramą ir mažiau sveriantys neišnešiotukai ligoninėse prižiūrimi du ar tris mėnesius.
Neišnešioto naujagimio dažniausiai nesubrendusios kvėpavimo ir širdies bei kraujagyslių sistemos.
Naujagimis yra labai mažutis, medikai tokius vaikučius vadina delniukais, nes jie telpa į delną. Toks kūdikis kaulėtas – poodinis riebalų sluoksnis plonytis arba jo visai nėra, vaikučio neproporcingai didelė, palyginti su kūneliu, galva.
Neišnešioti naujagimiai nejudrūs. Jų oda rožinė, matyti poodžio venos. Plaukai ploni, panašūs į pūkus. Ant veido ir nugaros švelnučiai plaukeliai. Ausų kaušeliai menkai išsivystę.
Tokie naujagimiai guli ištiesę rankas ir kojas. Dėl nesuspėjusio susiformuoti pakankamo riebalų sluoksnio rankos ir kojos atrodo per plonos, jose, kaip ir kitose kūno dalyse, pro odą persišviečia poodinių venų tinklas. Delnuose ir paduose kelios smulkios raukšlės.
Neišnešioti naujagimiai į namus išrašomi tik tada, kai sveria 2500 g, kai jau stabilizuojasi visos gyvybinės funkcijos ir mama išmoksta prižiūrėti vaikutį. Kuo daugiau neišnešiotajam bus skiriama dėmesio, tuo greičiau jis pasivys gimusiuosius laiku.
Meldėsi ir tikėjo
Panevėžietė Gita savo pirmagimės susilaukė, kai jai buvo vos 29 savaitės. Moteris gimdė Vilniuje, nes priešlaikinis gimdymas prasidėjo svečiuojantis pas giminaičius.
Nieko neįtarusi Gita nuskubėjo į ligoninę, nes pradėjo mausti pilvą. Tuomet ji laukėsi tik 27 savaitę. Apžiūrėję medikai nustatė, kad atsidarinėja gimda, todėl stengėsi gimdymą sulaikyti. Praėjus dviem savaitėms ir nutarus, kad viskas susitvarkė, moteris buvo išrašyta iš ligoninės. Tačiau jai besikraunant daiktus prasidėjo priešlaikinis gimdymas.
Dabar septynerių metų dukrą auginanti panevėžietė tas dienas prisimena su siaubu. Kai pirmą kartą pamatė inkubatoriuje mažylę, buvo ne tik išsigandusi, bet ir nežinojo ko griebtis.
„Taip norėjosi viską padaryti dėl vaikelio, tačiau su vyru galėjome tik melstis ir tikėtis. Kažin ar dažnas žmogus, patekęs į tokią situaciją ir stovėdamas prie savo silpno mažylio, sugeba susitelkti, nes jo galvoje visą laiką sukasi mintys apie vaikelio sveikatos būklę“, – košmariškas dienas prisiminė pašnekovė.
Gitos dukra svėrė 1,700 kg. Todėl ligoninėje mergaitei teko praleisti apie mėnesį. Moteris džiaugiasi, kad tąkart viskas baigėsi laimingai, nebuvo jokių komplikacijų. Sulaukusi metų dukra nė kiek neatsiliko nuo bendraamžių nei ūgiu, nei svoriu, nei kalbos raida.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
