Šeštadienį politikai ir nemažai piliečių sulaikę kvapą klausėsi Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl galimų Seimo rinkimų pažeidimų. Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar prieš tai atsisakė leistis į kalbas dėl būsimos koalicijos, kol neišgirs KT verdikto. Jau senokai Lietuvoje nebuvo tokio politinio trilerio – pastarąjį kartą gal tik Rolando Pakso apkaltos proceso metu.
Išvada, kurią paskelbė KT, daugelio politikų ir apžvalgininkų buvo pavadinta „logiška“ ar „kompromisine“. Kompromisu greičiausiai galima laikyti situaciją, kai po KT sprendimo nei vilkas liko sotus, nei avis sveika.
Prezidentė, aiškiai rodanti nenorą į Vyriausybės formavimą įleisti Darbo partiją, galbūt tikėjosi, kad KT konstatuos šiurkščius pažeidimus, dėl kurių nebūtų galima nustatyti visos daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų. Tačiau to neįvyko – buvo padaryta išvada, kad Darbo partijos mandatų skaičius, gautas pagal proporcinę rinkimų sistemą, lieka toks pats. Anot KT, turėtų būti pakeista tik reitingavimo tvarka, nes reitinguojant Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų, Vytautą Gricių, Viačeslavą Ždanovičių buvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, draudžiančios papirkti rinkėjus, ir reguliuojančios kandidatų reitingo skaičiavimą bei sąrašų galutinės eilės nustatymą.
KT taip pat pripažino, kad buvo pažeisti įstatymai nustatant rinkimų rezultatus ir Biržų–Kupiškio vienmandatėje apygardoje, todėl čia reikėtų rengti rinkimus iš naujo. Kitose šešiose vienmandatėse rinkimų apygardose, kur taip pat buvo skundžiami VRK sprendimai, rezultatų nustatymo teisėtumu nesuabejota.
Seimas šį antradienį ėmėsi sprendimų, kuriais būtų įteisintos KT išvados jau Seimo nutarimais. Seimo nariai iš viso svarstė tris atskirus nutarimų projektus: naikinti Biržų–Kupiškio apygardos rinkimų rezultatus, pripažinti, kad Darbo partijos atstovai Ž. Pinskuvienė, J. Pinskus ir J. Gaudutienė negali būti laikomi išrinktais Seimo nariais, o trečiuoju nutarimu buvo siūloma panaikinti VRK įgaliojimus.
Solidi partija suklydo?
Antradienį pavyko nuspręsti tik dėl VRK įgaliojimų nutraukimo, bus sudaroma nauja komisija, kuri pradės dirbti nuo gruodžio 13 d. Balsuojant dėl Darbo partijos kandidatų, išrinktų pagal sąrašus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Seimas vėl susimovė – pirmasis nutarimo projektas nesurinko balsų daugumos, nes posėdyje trūko liberalų ir liberalcentristų atstovų, o socialdemokratai, Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai balsavo prieš arba susilaikė.
Tik vėliau socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius žurnalistams pripažino, kad tai buvo klaida, nes juos, pasirodo, suklaidino frakcijos teisininkai. A. Butkevičiaus frazės, kad jie, „kaip solidi partija“, dar kartą grįš prie šio klausimo, nepaneigė abejonių, ar būsima didžiausia valdžios partija tikrai visada elgsis solidžiai.
Dar kartą dėl šio nutarimo Seimas balsavo paskutiniame šios kadencijos posėdyje trečiadienį. Po kilusio pasipiktinimo pirmuoju bandymu trečiadienį Seimas jau priėmė nutarimus, kuriais buvo pripažinti negaliojančiais rinkimai Biržų–Kupiškio rinkimų apygardoje, o Darbo partijos nariai, kurių naudai galėjo būti suteikti reitingavimo taškai, išbraukti iš rinkimų nugalėtojų sąrašo.
Šiais nutarimais iš esmės nebuvo pakeista porinkiminė situacija: Seime liko neužimtos dvi vietos, nes dviejose rinkimų apygardose teks iš naujo rinkti Seimo narius, socialdemokratai prarado vieną vietą dėl Biržų–Kupiškio apygardos rezultatų panaikinimo, bet tai nekeičia formuojamos daugumos pozicijų.
A. Butkevičius po KT sprendimo viešai pabrėžė, kad koalicijos sutartis lieka galioti: „Yra pasirašyta koalicinė sutartis, yra mūsų partijos priimtas sprendimas ir mes jo kol kas nesiruošiame keisti. Visą laiką laikausi to požiūrio, kad tie asmenys, kurie yra kalti, turi būti nubausti.“
Tačiau D. Grybauskaitės komentaras buvo kategoriškas: „Konstitucinio Teismo išvada dar labiau sustiprina ir įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti Darbo partijos skaidrumo.“ Taip buvo pakartota prezidentės nuostata, kad ji nerems koalicijos, jei joje dalyvaus Darbo partija.
Trijų žingsnių etiudas
Po KT sprendimo jau galima atmesti scenarijų, kad visi Seimo rinkimai būtų pripažinti negaliojančiais ir tektų rengti naujus rinkimus. D. Grybauskaitė paskelbė sušaukianti pirmąjį naujojo Seimo posėdį lapkričio 16 d. Tačiau kol kas tai tik vienintelis mažas žingsnelis, kurį žengė prezidentė. Atrodo, kad dėl kitų žingsnių ji nelinkusi skubėti.
Pagal Konstituciją prezidentė priima Vyriausybės įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Grąžinus Vyriausybės įgaliojimus, D. Grybauskaitė per 15 dienų Seimui turi pateikti naujo premjero kandidatūrą. Kaip užsiminė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė, D. Grybauskaitė gali išnaudoti visą šį galimą laikotarpį ir tik lapkričio pabaigoje Seimui teikti premjero kandidatūrą. Tačiau net ir žengusi antrąjį žingsnį ir pasiūliusi Seimui priimtiną premjero kandidatūrą, D. Grybauskaitė dar neužbaigtų savo solo partijos pavadinimu „Ne Darbo partijai“.
Patvirtinus premjerą po 15 dienų Seimo paskirtasis ministras pirmininkas parlamentui turi pateikti prezidentės patvirtintą ministrų kabineto sudėtį ir Vyriausybės programą, dėl kurios balsuotų Seimo nariai.
Kaip tik šis trečiasis žingsnis gali būti esminis. Prezidentė gali tiesiog netvirtinti ministrų kabineto, kuriame būtų jai nepriimtinos Darbo partijos atstovų pavardės. Anot buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko profesoriaus Egidijaus Kūrio, tokiu atveju „teisė bejėgė“.
„Čia turėtų suveikti politinis protas, teisė čia niekuo nepadės“, – teigė E. Kūris. Anot jo, paskirtasis premjeras dar net neturi Vyriausybės vadovo įgaliojimų, todėl jis net negali „atsistatydinti“. Premjero, kaip ir visos Vyriausybės narių, įgaliojimai prasideda tuomet, kai Vyriausybės sudėtį patvirtina Seimas ir visi Vyriausybės nariai prisiekia. Tačiau jei prezidentė nesutinka su teikiamomis ministrų kandidatūromis, paskirtasis premjeras negalės nieko pateikti tvirtinti Seimui. „Tokiu atveju būtų logiška, kad prezidentė Seimui siūlytų tvirtinti kitą premjero kandidatūrą, tarsi teigdama, jog prieš tai paskirtasis premjeras nesugebėjo suformuoti Vyriausybės sudėties“, – svarstė konstitucinės teisės ekspertas Petras Ragauskas.
Kitaip tariant, D. Grybauskaitė gali tariamai sutikti su A. Butkevičiaus kandidatūra, tačiau užkirsti kelią į Vyriausybę bet kokiems Darbo partijos nariams. Koalicijos sutartis formaliai prezidentės niekaip nevaržo – ji gali turėti savo kriterijus tvirtinant ministrų kandidatūras, pavyzdžiui, kad ir anglų kalbos mokėjimą. Apie tai jau anksčiau buvo perspėtas A. Butkevičius, tad ministrai, neperėję D. Grybauskaitės anglų kalbos patikrinimo, negali tikėtis gauti ministro portfelio.
Kaip pripažino IQ kalbinti ekspertai, Lietuvoje tokios situacijos dar nėra buvę. Iki šiol visi Seime patvirtinti kandidatai į premjerus per jiems nurodytą laikotarpį surinkdavo ministrų kabinetą ir gaudavo Seimo pritarimą Vyriausybės programai. Galbūt sudėtingiausia situacija buvo 2006 m., kai tuomečio prezidento Valdo Adamkaus siūlytas kandidatas į premjerus Zigmantas Balčytis nesurinko Seimo daugumos balsų ir negalėjo net pradėti formuoti Vyriausybės. Tuomet po dviejų savaičių V. Adamkus pateikė Gedimino Kirkilo kandidatūrą, kuri buvo patvirtinta.
