Respublikinei Panevėžio ligoninei vienaip ar kitaip teks stiprinti Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirbančių medikų saugumą. Po praėjusį savaitgalį įvykusio dar vieno išpuolio prieš šiame skyriuje dirbančią medikę, jos kolegos vėl prakalbo apie būtinybę turėti apsaugos darbuotojus.
Pacientas užpuolė slaugytoją
Pasak jų, poste įrengtais policijos iškvietimo mygtukais ir vaizdo kamerų nepakanka apsiginti nuo smurto. Šios priemonės praėjusį šeštadienį nesudrausmino ir Priėmimo skyriuje siautėjusio vyro.
Jo auka tapo slaugytoja. Ankstį rytą, 6.50 val., į ligoninę atvežtas 41 metų panevėžietis L.P. Priėmimo skyriuje iškeikė medikus necenzūriniais žodžiais, 36-erių slaugytojai galva trenkė į kairįjį skruostą.
Slaugytojos kolegos nuspaudė policijos iškvietimo mygtuką, tačiau pareigūnai atvyko ne taip greitai, kaip tikėtasi. Tačiau jų pasirodymas ligoninėje smurtautojui turėjo didesnį raminamąjį poveikį, nei medikų pastangos sumažinti L.P. agresiją. Vyras buvo paguldytas į Psichiatrijos skyrių.
Priėmimo skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė „Sekundei“ teigė, kad didžiausius peštukus jie jau pažįsta ir šiems atvykus į skyrių būna pasiruošę išpuoliams. Kadangi L.P. medikams nekėlė jokių blogų prisiminimų, jie dirbo savo darbą pernelyg nesisaugodami nuo galimo smurto.
„Laimei, kad šis vyras slaugytoją sužalojo palyginti nesmarkiai. Galima sakyti, jai pasisekė. Tačiau kolektyvas, kuriame daugiausia moterys, labai sunerimęs dėl incidento. Baisu eiti į darbą, kai nežinai, ar grįši sveikas“, – kalbėjo vedėja.
Darbuotojai jaustųsi saugesni, jeigu Priėmimo skyriuje, bent jau savaitgaliais, budėtų apsaugos darbuotojai. Dėl jų samdymo ligoninės administracija diskutuoja jau daug metų, tačiau niekaip neranda lėšų personalo saugumui stiprinti.
Lietuvos gydytojų sąjungos tarybos narys, ligoninės lokalaus audito vadovas Algirdas Žemaitaitis sako, kad klausimas dėl medikų saugumo užtikrinimo dar kartą bus keliamas įstaigos administracijai.
„Ligoninei sumažintas finansavimas, rasti lėšų samdyti apsaugos darbuotojus būtų labai sunku. Reikėtų steigti 4,5 etato, tai kainuotų nemažus pinigus, juolab kad už minimalų atlyginimą apsaugininkai nedirbs. Kita vertus, vis tiek reikia ieškoti galimybių stiprinti personalo saugumą. Dabartinė situacija, kai medikai taip dažnai užpuolami, nenormali. Nei gydytojai, nei slaugytojos negali dirbti jausdami baimę“, – teigė jis.
Smaugė, paskui grasino papjauti
Priėmimo skyriaus medikai teigia, kad pacientų išpuoliai tapo kone jų kasdienybe. Policijai pranešama ir visuomenė sužino tik apie tuos atvejus, kai medikai smarkiau nukenčia fiziškai. Pacientų koneveikiami, gąsdinami ir kitaip psichologiškai terorizuojami, apstumdomi gydytojai ir slaugytojos tiesiog niekam nesiskundžia.
„O kas iš to?“ – klausia jie.
Kai kurių savo pacientų Priėmimo skyriaus darbuotojai bijo susitikti ne tik darbe, bet ir gatvėje.
Viena iš jų – vos dvidešimtmetį perkopusi mergina. Praėjusią vasarą ji Priėmimo skyriuje lakstė mojuodama peiliu ir grasino papjauti slaugytoją. Atvykę pareigūnai merginai nustatė daugiau kaip 3 promilių girtumą.
Ta pati pacientė pavasarį Priėmimo skyriuje iš pasalų užpuolė bendrosios praktikos slaugytoją. Pastaroji dirbo registratūroje. Moteris stovėjo prie spausdintuvo, laukdama, kol bus atspausdinti reikiami dokumentai.
Staiga slaugytoja pajuto smūgį į pakaušį, kažkieno rankos apsivijo jai kaklą ir ėmė smaugti. Šoką patyrusi medikė pargriuvo, ją apgynė subėgę kolegos.
Tą kartą slaugytoja rimtesnių sužalojimų išvengė, susimušė tik kelį. Po patirto sukrėtimo jai teko toliau dirbti naktinėje pamainoje, priimti pacientus, tarp jų ir nedraugiškai nusiteikusius neblaivius asmenis.
Jaunoji slaugytojos užpuolikė, turinti psichikos ir elgesio sutrikimų, ir anksčiau ne kartą lankėsi ligoninėje, terorizavo medikus.
Pastaruoju metu Priėmimo skyriaus medikai lengviau atsikvėpė – agresyvi pacientė nebesirodo.
„Tikriausiai ji nelaisvėje. Po kurio laiko, matyt, vėl su ja turėsime susitikti“, – mano J.Vokietienė.
Nedrįso mušti paciento
Priėmimo skyriaus vedėjos teigimu, didžiausią pavojų medikams kelia neblaivūs, psichikos sutrikimų turintys pacientai. Jie gali paleisti į darbą rankas ir kojas vien todėl, kad nepatiko, kaip gydytojas ar slaugytoja į juos pažiūrėjo.
Pastaraisiais metais Panevėžio ligoninės medikams pavyko išvengti didesnių sužalojimų. Pasak A.Žemaitaičio, kolegos nemato prasmės eikvoti laiko bylinėjantis su pacientais dėl mėlynės ar nubrozdinimo. Prieš kelerius metus ligoninėje buvo incidentų, kai pacientai medikus apkūlė gana smarkiai. Pavyzdžiui, įsisiautėjusį ligonį Priėmimo skyriuje raminti mėginusiam ausų, nosies ir gerklės ligų specialistui teko atlaikyti apie dešimt jo smūgių. Tuomet pusamžis gydytojas dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į policiją ir teismo medicinos ekspertus.
Medikas, paklaustas, kodėl netvojo smurtaujančiam vyrui atgal, atsakė negalėjęs mušti paciento.
Beje, gydytojas nukentėjo gindamas savo kolegę ir slaugytojas. Išgirdęs šalia esančiame kabinete triukšmą, jis įėjo pasižiūrėti, kas vyksta.
Gydytoja ir slaugytojos, kurias pacientas išvadino „žertvomis“, jau buvo pabėgusios.
Vyriškis puolė talžyti kumščiais į kabinetą įėjusį ausų, nosies ir gerklės ligų specialistą. Įsikarščiavusį neblaivų vyrą bandė raminti jį atlydėjusi žmona, tačiau šis nekreipė dėmesio. Aprimo tik išgirdęs, kad medikai iškvietė policiją.
Pacientas spruko iš ligoninės, bet gydytojas spėjo užsirašyti mašinos numerį ir jį pranešė policijai.
Smurtautojas buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.
Smurtas įsišaknijęs
Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) jau kuris laikas ragina problemą spręsti kompleksiškai, sukurti informavimo apie smurto atvejus sistemą, kuri veiktų konkrečios gydymo įstaigos lygiu ir apimtų tiek medikų ir pacientų, tiek personalo tarpusavio santykius.
Organizacijos vadovas Liutauras Labanauskas viešai yra pareiškęs, kad kova su sveikatos sistemoje išplitusiu smurtu bus veiksminga tik tuomet, kai visuomenė ateis į pagalbą medikams. Jo įsitikinimu, būtinas Vyriausybės, medikų, visuomeninių organizacijų, gydymo įstaigų, draudimo bendrovių, mokslininkų, policijos bendradarbiavimas.
„Visų šių institucijų įsipareigojimas veikti ir yra būtina sąlyga, kad būtų išsakytas viešas smurtinio elgesio netoleravimas, kad sveikatos priežiūros darbuotojams būtų išaiškintos smurto darbe atsiradimo priežastys, su tuo susijusi rizika, teikiamos konsultacijos ir parama smurtą patyrusiesiems, o visuomenė būtų supažindinama su konkrečiais smurto atvejais“, – sakė jis.
LGS analizuoja kitų šalių patirtį kovojant su smurtu medicinos sektoriuje. Šiuo metu savo interneto svetainėje organizacija supažindina su Izraelio praktika.
Šioje šalyje pernai buvo priimtas Smurto prevencijos sveikatos priežiūros įstaigose įstatymas. Jame numatyta ligoninėms įspėti pacientų artimuosius ar jį lydinčius asmenis, kurie yra anksčiau žodžiu ar fiziškai smurtavę prieš medicinos personalą ar sugadinę įstaigos turtą, apie tai, kad jei tai pasikartos, jiems bus uždrausta įeiti į ligoninės teritoriją 3–6 mėnesius, išskyrus tais atvejais, kai patiems prireiks pagalbos. Lietuviai medikai svarsto, kad pas mus agresyvius pacientus labiau susimąstyti prieš paleidžiant kumščius į darbą paskatintų galimybė patekti į belangę.
Pavyzdžiui, Izraelyje už medikų užpuolimą skubios pagalbos skyriuose gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 5 metų.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
