Valdingosios prezidentės ir Darbo partijos konflikte formuojant koaliciją socialdemokratams svarbiausia – žmogus. Tvirtas, diplomatiškas ir charizmatiškas lyderis. Kol kas atrodo, kad tai ne Algirdas Butkevičius. Ar vadovauti Vyriausybei jam sektųsi geriau nei formuoti koaliciją?
Per pastaruosius ketverius metus dešiniųjų vyriausybės vadovas Andrius Kubilius padarė ne vieną viešųjų ryšių klaidą. Tačiau jį silpnu lyderiu pavadinti būtų sunku. Net Viktoras Uspaskichas netrukus po pirmojo turo kritikuodamas A. Kubilių už ekonomikos neišmanymą kartu jį gyrė būtent už lyderystę.
Žmogus, kol kas vienintelis laukiantis atsilaisvinančios premjero kėdės, – socialdemokratų lyderis A. Butkevičius – nesugeba ne tik kalbėti taip aptakiai, kad tą pačią dieną nereikėtų kalbėti priešingų dalykų, bet ir šiūruoja Darbo partijos (DP) ir prezidentūros gūsių mėtomas. Akivaizdžiausias atvejis – akiplėšiškas Vidaus reikalų ministerijos paskyrimas teisiamai DP, šio sprendimo gynimas A. Butkevičiaus lūpomis bei vėlesnis peržiūrėjimas po pokalbio su D. Grybauskaite.
Ar eiti premjero pareigas bus lengviau nei derėtis dėl koalicijos? Ar tuomet pakaks diplomatiško ir apgalvoto kalbėjimo bei tvirtumo ginant savą poziciją? Skaičiuojančių A. Butkevičiaus klaidas jo užnugaryje pakanka – atsirastų ir norinčių pakeisti jį partijos lyderio pareigose, pavyzdžiui, Algirdo Brazausko favoritas Zigmantas Balčytis, lindintis Europos Parlamento užuovėjoje. Tuomet neišvengiamai kiltų klausimas ir dėl Vyriausybės vadovo posto.
„Žiniasklaidoje viena iš temų dabar – surasti, kaip keitėsi A. Butkevičiaus nuomonė pačiais įvairiausiais klausimais – naujos atominės elektrinės, PVM lengvatų, suskystintų dujų terminalo, koalicijos sudėties, – sako TV3 „Savaitės komentarų“ ir savaitraščio „Atgimimas“ apžvalgininkė Indrė Makaraitytė. – Galima suprasti, kad jam dabar yra labai sunkus metas – jis turi susiderėti su trimis koalicijos partneriais, jį spaudžia prezidentė ir dar kumščiais niukso bičiuliai partiečiai, kvėpuojantys į nugarą. Kol kas jis niekam neįtinka ir tik dar daugiau kalba, o kalbėdamas ir vėliau priverstas keisti nuomonę kompromituojasi visų akyse.“
A. Butkevičius į LSDP pirmininko postą išrinktas kiek netikėtai 2009 m. partijos suvažiavime nugalėjęs Z. Balčytį – 329 balsais prieš 242. Po dvejų metų jis pirmininku perrinktas būdamas vienintelis kandidatas, tačiau net ir šiuose rinkimuose 45 iš 589 delegatų balsavo prieš jį.
Įsėdusį į Vyriausybės vadovo postą A. Butkevičių pakeisti būtų sunkiau. Pagal Konstituciją premjerui atsistatydinus ar mirus privalo atsistatydinti visa Vyriausybė – o tada naujas kandidatūrų ir programos derinimas su prezidente ir Seimu. Dar viena proga gali būti Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas naujai išrinktam prezidentui – po rinkimų, kurie vyks 2014 m.
Socialdemokratų lyderis formuojamos koalicijos kautynėse dėl didelius ES pinigų srautus valdančių susisiekimo ir žemės ūkio ministerijų nesusivaldė ir ištarė nesutarimo su DP esmę: negalima, kad abi pinigingos ministerijos pakliūtų į tas pačias rankas. Proga pasinaudojo konservatoriai, pamėginę prisiūti ateinančiai valdžiai „dalybų koalicijos“ etiketę.
Tačiau pati dešiniųjų vyriausybė buvo ne kitokia. Konservatoriai Arūno Valinsko partijai turėjo atiduoti Aplinkos ministeriją, o Liberalų sąjūdžiui – Susisiekimo.
Vieša paslaptis, jog ministerijų skirstymas vyksta pirmiausia pagal jų valdomus finansus, sako Mažvydas Jastramskis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantas ir lektorius. Apie tai prabilti arba neprabilti – štai didysis skirtumas. Pasak politologo, konservatoriai, formuodami Vyriausybę, šioje vietoje buvo kur kas gudresni.
A. Butkevičiui, anksčiau ėjusiam susisiekimo bei finansų ministro pareigas, dabartinės derybos ir numatomas premjero darbas būtų pirmas tokio lygio išbandymas. Kol kas jam koją kiša kitose srityse teigiamai vertinama savybė – nuoširdumas arba žmogiškumas. Taip, jis įspraustas į nepalankią padėtį, kurioje reikia laviruoti tarp prezidentės ir ne mažiau valdingo koalicijos partnerio V. Uspaskicho, tačiau laviruoti įmanoma, o A. Butkevičiui tai sekasi prastai.
