Nekilnojamojo turto rinkoje ruduo tam tikra prasme iš tiesų karštas. Per spalį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius šalyje pasiekė penkiaženklę ribą. Pastarąjį kartą toks NT rinkos aktyvumas stebėtas prieš krizę – 2008-ųjų pavasarį. Nepaisant išaugusio aktyvumo, kainos išlieka daugiau mažiau stabilios, o lūkesčiai dėl ateities – santūrūs.
Negalutiniais Registrų centro duomenimis, per spalį Lietuvoje buvo įsigyta daugiau kaip 10 tūkst. NT objektų. Sandorių skaičius buvo 25 proc. didesnis negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir, kaip jau minėta, priminė prieškrizinę situaciją.
Kaip pažymėjo Registrų centras, rudeniškas rinkos aktyvumas buvo stebimas visoje šalies teritorijoje ir beveik visuose NT sektoriuose. Visoje šalyje per spalio mėnesį buvo perleista 831 namas, 2213 butų (daugiausia per šiuos metus), 5736 sklypai (daugiau perleista tik gegužės mėnesį) ir 1286 kiti NT objektai.
Be to, panašu, kad toks pats aktyvumas turėtų išlikti ir kitą mėnesį, nes lapkričio pradžioje ir toliau buvo fiksuojamas rekordinis aktyvumas NT rinkoje pagal sandorių skaičių.
Kainos nekoreliuoja
Rekordinis per pastaruosius ketverius metus aktyvumas NT rinkoje įtakos kainoms nepadarė. Kainos, Registrų centro duomenimis, spalio mėnesį buvo linkusios nežymiai svyruoti be aiškesnės krypties.
Kiek anksčiau NT agentūra „Ober-Haus“ skelbė, kad rudens pradžioje būstų kainos Lietuvoje buvo linkusios mažėti. Agentūros skaičiuojamas butų kainų indeksas Vilniuje per rugsėjo mėnesį smuktelėjo 0,4 proc. Beje, kitų dviejų Baltijos šalių sostinėse Rygoje ir Taline jis buvo linkęs didėti ir minėtu laikotarpiu ūgtelėjo atitinkamai 0,1 ir 1,4 proc.
Tiesa, teigiamas metinis butų kainų pokytis fiksuotas tik Rygoje, kur jis sudarė 5,4 proc. Taline ir Vilniuje per metus butai atpigo atitinkamai po 1,4 ir 1,5 proc. Be to, Vilnius išlieka miestu, kuriame iš trijų Baltijos šalių vyrauja didžiausios vidutinės būsto kainos. Rudens pradžioje 1 kv. m buto Vilniuje kainavo apie 4 105 litus, Taline – 3987 litus, o Rygoje – 3412 litų.
Beje, vienas iš būstų kainos augimą stabdančių veiksnių gali būti paklausą atitinkanti pasiūla. Kaip pažymėjo „Ober-Haus“, per trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo baigta statyti 570 naujų butų. Tai buvo didžiausias būsto pasiūlos ūgtelėjimas nuo 2009-ųjų.
Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1 proc. ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė apie 2,8 tūkst. butų. Nuosmukio laikotarpiu didžiausia butų pasiūla buvo perkopusi 4 tūkst. ribą.
„Proporcingai pasiūlos augimui auga ir pardavimo tempai, tai yra nuperkama beveik tiek pat, kiek ir pasiūloma rinkai. Jei pardavimo sparta kaip trečiąjį šių metų ketvirtį išsilaikys ir ateityje, metų pradžioje prognozuoto pasiūlos perviršio turėtume išvengti“, – prognozavo Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Žvelgia pesimistiškiau
Bankų atstovai į NT rinkoje vyraujančias tendencijas linkę žvelgti santūriau, o metų pradžioje stebėtus optimistinius lūkesčius keičia realistiniai. Remiantis Lietuvos banko atlikta apklausa, komerciniai šalies bankai per artimiausius metus nebesitiki NT kainų augimo, o tarp jų padaugėjo manančiųjų, kad turtas turėtų pigti.
Spalio mėnesį atliktoje apklausoje dauguma – 76 proc. – apklaustų bankų atstovų buvo linkę manyti, kad artimiausioje ateityje NT kainos nesikeis. Likusi dalis prognozavo iki 10 proc. galintį siekti NT kainų mažėjimą.
Analogiškoje pavasarį vykdytoje apklausoje beveik trečdalis bankų atstovų per artimiausius metus laukė NT kainų didėjimo iki 10 proc. ir tik absoliuti mažuma (3 proc.) tikėjosi jų mažėjimo.
Sąstingio NT rinkoje pabaigą bankų atstovai linkę įžvelgti 2013-ųjų gale, bet jau atsirado manančiųjų, kad jis gali užsitęsti ir iki 2014 m.
