B. Obama gana užtikrintai laimėjo rinkimus. Tačiau svarbiausiose valstijose, kurios lėmė, kas bus JAV prezidentu, B. Obamos pergalė buvo vos „per plauką“.
Lapkričio 6 d. įvykusių JAV prezidento rinkimų kampanija laikyta viena nuožmiausių šalies istorijoje. Visos rinkiminės kovos metu abu kandidatai – prezidentas Barackas Obama ir jam iššūkį metęs Masačusetso gubernatorius Mittas Romney – intensyviai varžėsi, apklausose sulaukdami apylygio visuomenės palaikymo. Niekas neįsivaizdavo, jog paskutinę rinkimų kampanijos savaitę JAV ištikusi stichinė nelaimė galėtų ne tik apsunkinti rinkimų vykdymą, bet ir pastūmėti vieną iš kandidatų pergalės link.
Bent 113 gyvybių nusinešusi ir milijonus amerikiečių be elektros palikusi audra „Sandy“ kai kurių vadinama „Spalio siurprizu“. Mat ji B. Obamai leido atgauti po pirmųjų prezidentinių debatų spalio 3 d. prarastą visuomenės palaikymo dalį ir apklausose išsiveržti į priekį. Paskutines kelias dienas iki rinkimų B. Obama dėl piliečių palaikymo pirmavo daugelyje svarbiausių valstijų. „Pew“ tyrimų centro atliktos apklausos duomenimis, prezidentą rėmė 48 proc. rinkėjų, o M. Romney atiteko 45 proc. apklaustųjų parama. „NBC/Wall Street Journal“ apklausa parodė kiek mažesnį atotrūkį – B. Obamą palaikė 48 proc., M. Romney – 47 proc. rinkėjų. „Washington Post – ABC News“ fiksavo panašius rezultatus: M. Romney, gavęs 48 proc. visuomenės palaikymą, atsiliko nuo prezidento tik vienu procentu.
Tačiau nors visuotinės apklausos rodė bemaž lygų kandidatų populiarumą, visų akys buvo nukreiptos į svyruojančias valstijas, kurios ir turėjo lemti, kas užsitikrins daugiau rinkimų balsų. Didžiausiose iš jų – Floridoje ir Ohajuje – kandidatų šansai buvo apylygiai.
„Sandy“ balsavo už B. Obamą
Vienas svarbiausių klausimų, dėl kurių šioje rinkimų kampanijoje karštai diskutavo kandidatai, – centrinės valdžios vaidmuo. Šalį ištikusi krizė privertė amerikiečius atsigręžti į lyderį. Didesnį valstybės kišimąsi palaikantis dabartinis JAV prezidentas gavo progą pademonstruoti gebėjimą įveikti šalį užklupusį pavojų. B. Obama trims dienoms sustabdė rinkimų kampaniją ir visą savo dėmesį skyrė audros sukeltoms problemoms spręsti. Kai kurie politikos apžvalgininkai neslėpė, jog tai tiesiog dovana B. Obamai – jis ėmėsi vaidmens, kurį užtikrina jo, kaip vyriausiojo šalies vado, pareigos. M. Romney niekaip negalėjo prilygti tokiam B. Obamos įvaizdžiui.
Po trumpos pertraukos grįžęs į varžybas dėl perrinkimo B. Obama stengėsi parodyti, kad šalies gelbėjimas nuo ištikusios nelaimės yra jo prioritetas. „Nesvarbu, kokia baisi yra audra, mes visi kovojame kartu. Mes kylame ir leidžiamės kaip vieninga tauta“, – vėliau rinkėjams kalbėjo prezidentas. Sėkmingas B. Obamos administracijos susidorojimas su audros padariniais buvo įvertintas visuomenės apklausose. 69 proc. prezidento rėmėjų teigė pritariantys tam, kaip prezidentas susitvarkė stichinės nelaimės akivaizdoje. B. Obamos administracijos pastangas teigiamai įvertino ir 46 proc. konkurento M. Romney stovyklos atstovų.
Audra „Sandy“ į diskusiją grąžino rinkimų kampanijoje visiškai ignoruotą klimato kaitos klausimą. Nors šiek tiek kalbėta apie žaliąją energiją, nė viename iš trijų prezidentinių debatų nebuvo užsiminta apie klimato kaitą. Tai nestebina, turint omenyje, kad naujausios „Pew“ tyrimų centro apklausos duomenimis, mažiau kaip pusė (42 proc.) amerikiečių mano, jog globalinį atšilimą daugiausia sukelia žmogaus veikla. Tačiau B. Obama netruko sureaguoti į situaciją ir prabilti apie šią problemą, kurią įvardijo kaip vieną svarbiausių. Niujorko meras Maiklas Bloombergas, nepriklausantis jokiai partijai, viešai pagyrė B. Obamą, atkreipusį dėmesį į klimato kaitos problemą. Savo internetinėje svetainėje M. Bloombergas teigė, kad vienas kandidatas „mato klimato kaitą kaip rimtą problemą, kuri kelia grėsmę mūsų planetai, o kitas – ne“. „Aš noriu, kad mūsų prezidentas iškeltų mokslinius įrodymus ir grėsmių valdymą aukščiau rinkiminės politikos“, – tvirtino Niujorko meras. Visiškai priešingai elgėsi M. Romney – net stichinės nelaimės akivaizdoje jis vengė kalbėti apie globalinį atšilimą, kurio respublikonai iš principo nelaiko grėsme.
Svyruojančios valstijos palinko B. Obamos pusėn
Lapkričio 6 d. rinkimų dėmesio centre buvo 8 svyruojančios valstijos, kurios tvirtai nepalaiko nei demokratų, nei respublikonų: Ohajas, Koloradas, Virdžinija, Florida, Nevada, Ajova, Viskonsinas ir Naujasis Hampšyras. Paskutiniame rinkimų kampanijos etape abu kandidatai vykdė agitaciją tose valstijose, kurių paramos jiems labiausiai reikėjo. M. Romney vyko į Floridą, Virdžiniją ir Naująjį Hampšyrą. B. Obama bandė palenkti į savo pusę Viskonsiną ir Ajovą. Daug bėdos pridariusi stichija sukėlė logistinių problemų. Dėl nepalankių orų kandidatai negalėjo aplankyti kai kurių svyruojančių valstijų, kurių palaikymas buvo būtinas siekiant laimėti rinkimus. Prezidentas atšaukė kampanijos planus Ohajo valstijoje, laikomoje gyvybiškai svarbia norint surinkti reikiamą skaičių Rinkikų kolegijos balsų (laimėtojui reikia surinkti mažiausiai 270 rinkimų balsų), mat Ohajus garantuoja 18 balsų.
Tiek B. Obama, tiek M. Romney buvo priversti atsisakyti vykti į Virdžiniją bei Naująjį Hampšyrą. Vis dėlto, kaip parodė rezultatai, B. Obama gavo šiek tiek daugiau balsų tiek Ohajuje (50 proc., M. Romney – 48 proc.), tiek Floridoje (50 proc., M. Romney – 49 proc.), tiek Naujajame Hampšyre (52 prieš 47 proc.), tiek Virdžinijoje (51 prieš 48 proc.). Vien šių valstijų paramos būtų pakakę, kad svarstyklės aiškiai pakryptų į B. Obamos pusę. Tiesa, kai kuriose iš svyruojančių valstijų persvara siekė mažiau nei 100 tūkst. balsų, tad prezidento pergalė nebuvo tokia stipri, kaip būtų galima spręsti tik iš Rinkikų kolegijos santykio.
Audros sukelti elektros tiekimo trukdžiai užkirto kelią televizinei agitacijai, kuriai išleisti milijonai JAV dolerių. Stichinė nelaimė galėjo pakenkti ir išankstinio balsavimo vykdymui. Tai potencialiai sukėlė daugiau problemų B. Obamai, kuris tikėjosi išankstinio balsavimo metu gauti daugiau paramos. Tačiau didžiausiu iššūkiu B. Obamos administracijai tapo užtikrinti, kad audros nukamuoti amerikiečiai galėtų atvykti balsuoti rinkimų dieną. Ypač daug problemų buvo JAV šiaurės rytuose – Niujorko ir Naujojo Džersio valstijose, kurios nuo audros nukentėjo labiausiai. Abiejų valstijų valdžios ėmėsi priemonių, kad palengvintų gyventojams balsavimą. Naujajame Džersyje rinkėjams leista balsuoti faksu ir elektroniniu paštu. Šis būdas paprastai prieinamas tik užsienyje gyvenantiems JAV piliečiams. Kai kurie ekspertai perspėjo, jog toks balsavimo pobūdis gali sukelti problemų, mat baimintasi dėl potencialaus rinkimų rezultatų klastojimo.
Atvesti rinkėjus balsuoti
Nepaisant B. Obamos pirmavimo visuomenės apklausose paskutinėmis rinkimų kampanijos dienomis, rinkėjų išreikštas palaikymas galėjo turėti realios įtakos tik tuo atveju, jei prezidento rėmėjai apskritai ateis balsuoti. Tai galėjo tapti rimta problema turint omenyje kliūtis ir nuo stichijos nukentėjusių amerikiečių mažiau dėmesio politikai. „Yra tikimybė, kad išvysime reikšmingus rinkėjų aktyvumo nuosmukius kai kuriose iš tankiai apgyvendintų teritorijų“, – pranašavo George’o Masono universiteto profesorius, rinkėjų aktyvumo ekspertas Maiklas MacDonaldas.
Buvo spėjama, kad B. Obama laimės labiausiai audros „Sandy“ paveiktose valstijose – Niujorke, Naujajame Džersyje ir Konektikute. Tačiau nuogąstauta, jog dėl stichijos sukeltų problemų didelė dalis rinkėjų negalės atvykti balsuoti. Tai reikštų, jog prezidentas gali surinkti mažiau rinkėjų balsų nei jo konkurentas M. Romney, bet vis tiek laimėti rinkimus dėl gauto didesnio skaičiaus Rinkikų kolegijos balsų. Analogiška situacija buvo susiklosčiusi 2000 m. dėl prezidento posto varžantis George’ui Bushui ir Alui Gore’ui. Tuomet G. Bushas gavo mažiau visų balsavusių piliečių balsų, tačiau laimėjo svarbiausiose valstijose ir susirinko būtinus rinkikų balsus. Tačiau 2000 m. prireikė net JAV Aukščiausiojo Teismo įsikišimo, nes buvo perskaičiuojami Floridos rinkėjų balsai – kaip tik jie ir lėmė nugalėtoją.
B. Obama savo, kaip nugalėtojo, kalboje pabrėžė, kad į antrąją kadenciją jis žengia dar ryžtingiau nusiteikęs tęsti pradėtus darbus. JAV prezidentas nurodė, jog esminiai jo uždaviniai bus biudžeto deficito mažinimas, keisti mokesčių sistemą, imtis imigracijos reformos ir dar labiau sumažinti JAV priklausomybę nuo importuojamos naftos.
Vis dėlto B. Obamai nebus lengva įgyvendinti visus savo užmojus, nes JAV Kongrese ir toliau dominuos Respublikonų partija. Todėl antroji B. Obamos kadencija nebus lengvesnė už pirmąją, o jei ekonomikos atsigavimas bus lėtas – po ketverių metų respublikonų kandidatui bus juokų darbas laimėti prezidento lenktynes.
