Galintis pasmaugti vaikiškas maudymosi kostiumėlis, elektrinis vandens šildytuvas, keliantis elektros smūgio ir gaisro tikimybę, nesaugi sulankstomoji kėdė. Tai tik dalis prekių, kurių prieš mėnesį prekybos centruose aptiko ne maisto produktų inspektoriai.
Nesaugios prekės
Pirkdami dovanų žaislinę lėlytę ar pultu valdomą mašinėlę retas tėvų susimąsto, kad jos gali pasmaugti, kelti pavojų jų mažiesiems. Kad į vaikų rankas pakliūtų tinkami daiktai, rūpinasi ne maisto produktų inspektoriai. Tačiau nors Valstybinė ne maisto produktų inspekcija nuolat kontroliuoja, kad rinkoje būtų tik saugūs gaminiai, garantuoti, jog viskas, ką siūlo prekybininkai, nekelia jokio pavojaus žmonėms, negali.
Panevėžio skyriaus vedėjas Antanas Šleivys pastebi, kad parduotuvėse nesaugios prekės – ne retenybė. Praėjusį mėnesį iš prekybos išimti keturi pavojų sveikatai keliantys produktai. Ne po vieną pavojingą prekę aptiko ir kitų miestų inspektoriai.
Specialistai tyrimams ėmė įvairių įtartinų prekių. Pašnekovas pabrėžia, kad ypač pavojingų prekių pagausėja prieš šventes. Tuomet inspektoriai daugiau dėmesio skiria šventinio laikotarpio prekėms – žaislams, elektros prietaisams, girliandoms.
A.Šleivys neslepia, kad situacija rodo, jog nesaugios vartoti prekės rinkoje nėra naujiena. Todėl gyventojus perspėja, kad ypač prieš šventes atidžiau žiūrėtų, ką perka, perskaitytų instrukcijas. Jei kyla įtarimų, kad prekė gali būti nekokybiška ir netinkama naudoti, nedelstų kreiptis į inspekciją.
Padaugėja prieš šventes
Inspektorių dėmesį patraukė vaikiški maudymosi kostiumėliai, virvelėmis rišami per kaklą ir nugarą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad būtent šios virvelės gali būti nelaimės priežastis, nes vaikas gali pasismaugti.
Kilnojamasis, į vandenį panardinamas elektrinis vandens šildytuvas sukėlė įtarimų, kad jis gali tapti elektros smūgio ir gaisro pavojaus židiniu. Todėl patikrinus, ar jis atitinka visus reikalavimus, paaiškėjo, kad jį būtina išimti iš prekybos. Iš rinkos išimtos ir dvi sulankstomosios kėdės.
Dažniausiai pavojingų prekių aptinkama didžiuosiuose prekybos centruose, tačiau nemažai jų pasitaiko ir turgavietėse.
„Ne retai turgų tikriname prieš Kalėdas, kai pradedama prekiauti girliandomis. Teko ne vieną jų išimti iš apyvartos, nes jos kelia didelį gaisro pavojų. Kartais iš prekių išvaizdos matoma, kad jos netinkamos naudoti, kitas tikriname, įtarę, kad gali neatitikti saugumo reikalavimų“, – sako A.Šleivys.
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, daugiausia nesaugių prekių sudaro žaislai, drabužiai, tekstilės gaminiai ir motorinės transporto priemonės bei elektrotechnikos gaminiai. Tokių gaminių sąrašas ilgėja – kiekvienais metais griežtėja jų saugumo reikalavimai. Iš kelių tūkstančių skirtingų produktų daugelis kelia rimtą susižalojimo, elektros smūgio, smaugimo riziką ir reikalauja prevencijos priemonių.
Privalo informuoti pirkėjus
Panevėžio skyriaus vedėjas sako, kad reikėtų atkreipti dėmesį į vaikiškus drabužius, žaislus, prie kurių yra tokios detalės kaip raišteliai, sagutės, įvairūs smulkūs papuošimai.
„Jei prekiaujama vaikiškais megztukais su gobtuvu, prie kaklo negali būti plonų raištelių. Prekės turi atitikti labai daug reikalavimų“, – aiškina pašnekovas.
Pasak A.Šleivio, radus pažeidimų prekybininkai prekes iš karto turi išimti iš apyvartos, tačiau pasitaiko atvejų, kad pardavėjai bando gudrauti ir prekes pardavinėja, nes išmesti didelę partiją netinkamų produktų labai brangiai kainuotų.
Vedėjas sako, kad daug nekokybiškų ir pavojų keliančių prekių gaminama Kinijoje, Rusijoje.
„Aptikus nesaugių produktų, prekybininkai juos ne tik turi išimti iš apyvartos. Būtina informuoti pirkėjus žiniasklaidos priemonėmis, savo parduotuvėse iškabinti perspėjančią informaciją, kurioje būtų nurodyti nesaugūs produktai“, –teigė A.Šleivys.
Pasak jo, dauguma platintojų sutinka geranoriškai, greitai pašalina netinkamas prekes. Retai pasitaiko tokių, kurie nepripažįsta, jog prekės netinkamos naudoti.
Laukia baudos
Ne maisto produktų inspektoriai prekes tikrina ne tik savo iniciatyva, tačiau ir tuomet, kai gauna žmonių skambučių. Pasitaiko atvejų, kai žmonės patys kreipiasi į inspekciją ir prašo nustatyti, ar jų įsigyta prekė atitinka visus reikalavimus.
A.Šleivys prisimena prieš dvejus metus įvykusį incidentą, kai panevėžietis, nusipirkęs kampinį šlifuoklį, juo susižalojo.
„Aišku, tai būna pavieniai atvejai, tačiau tąkart vyras dirbdamas su kampiniu šlifuokliu smarkiai susižeidė, kai jo medinė dalis lūžo.
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jo konstrukcija buvo netinkama, kėlė pavojų“, – pasakojo skyriaus vedėjas.
A.Šleivys tikina, kad aptikus tokių parduodamų gaminių, prekybininkams ne tik privalu išimti juos iš apyvartos, tačiau jų laukia ir baudos nuo penkių šimtų litų iki kelių tūkstančių. Tai priklauso nuo to, ar prekybininkai noriai bendradarbiauja.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
