Kodėl konservatoriai nesugebėjo pasiimti visų vienmandačių apygardų Vilniuje ir kodėl, neskaitant kelių išimčių, vienmandatėse laimi vis tie patys veidai?
Vilniuje konservatoriai galėjo laimėti viską, tačiau pralošė du mandatus – Karoliniškėse ir Žirmūnuose. Pastaruosiuose reikalai šiemet galėjo susiklostyti ir kitaip, jei konservatorių kandidatė Vilija Aleknaitė-Abramikienė nebūtų taip narčiai sukilusi prieš Romeo Castellucci spektaklį ir ta proga užsipuolusi kultūros ministro su viešu pasiūlymu menininkams prišlapinti į jo pietų lėkštę. Ši jos frazė visą savaitę buvo sukama vienos televizijos laidos anonsuose.
Tuo metu jos varžovas Vytenis Andriukaitis prieš antrąjį rinkimų turą solidžiai pristatinėjo ką tik išleistą biografinę knygą, dalijo interviu apie Sąjūdžio laikus, o knygos ištraukas perspausdino populiariausias naujienų portalas.
Ar žaliojo Lino Balsio sėkmė Karoliniškių vienmandatėje byloja apie augantį vilniečių postmaterializmą, susirūpinimą dėl ekologijos bei galimybių žaliesiems ateityje? Greičiausiai ne. Didesnės įtakos renkantis L. Balsį greičiausiai turėjo jo asmenybė: žinomas veidas iš „Panoramos“ reportažų, prezidentės patarėjas ir galiausiai maištininkas, vienas ryškiausių atominės energetikos kritikų. Karoliniškėse atominei „ne“ tarė 63 proc. rinkėjų, taigi antiatominės nuostatos turėjo pridėti simpatijų L. Balsiui.
Neskaitant dviejų nesėkmių, Vilnius, nepasidavęs tradicinei politinei švytuoklei, antrus rinkimus iš eilės liko su konservatoriais ir įtvirtino konservatorių miesto vardą.
Apie laikinąją sostinę užtektų vienos frazės: Kaunas yra Kaunas. Čia dominuojančių konservatyvių pažiūrų išjudinti nesugebėjo net „Drąsos kelias“. Bylos rezonansams pritilus šio judėjimo žymūs veidai neišgelbėjo, o pralaimėjimai savo bastione reiškia, kad ateinančiuose rinkimuose jokių šansų neturės ir partijos sąrašas, tačiau tokio greičiausiai po ketverių metų apskritai nebebus.
Mažiausiai trimis atvejais Lietuvoje mandato likimą lėmė apie 50 balsų skirtumas tarp kandidatų: Jurgis Razma 53 balsais įveikė Darbo partijos atstovą Mindaugą Jurčių Plungės–Rietavo apygardoje, Klaipėdoje liberalas Artūras Šulcas 68 balsais nusileido darbiečiui Raimundui Paliukui, o konservatorius Pranas Žeimys 48 balsais įveikė „darbietę“ Genoveitą Krasauskienę.
Tačiau, be šių intrigų ir kai kurių išimčių, rinkimai vienmandatėse buvo gana nuobodūs. Į Seimą galingai šoko politikos naujokai L. Balsys ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Vitalijus Gailius, į parlamentą einantis su Liberalų sąjūdžiu.
Kitais atvejais laimėjo ilgą laiką apygardose kandidatuojantys veidai. Ir ypač jei jie priklausė politinėje sistemoje bei savivaldoje labiau įsitvirtinusioms partijoms – konservatoriams ir socialdemokratams. Tai atspindi ir šių partijų šuolis, kai po pirmojo turo pirmavusi Darbo partija buvo palikta tik trečioje vietoje. Savivaldos svarbą demonstruoja Rimos Baškienės pergalė Šiaulių kaimiškojoje apygardoje. Ji bus vienintelė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Seime, o Šiaulių rajone ši partija yra viena iš dominuojančių.
Bandymai nuskinti pergales visiškai svetimose apygardose baigėsi nesėkmėmis, pavyzdžiui, Agnės Bilotaitės kapituliacija prieš Petrą Gražulį Gargžduose. 2008 m. ten kita konservatorių atstovė Dalija Šeporaitienė (plungiškė, politinės karjeros siekianti Klaipėdoje) buvo kur kas arčiau pergalės – ją „tvarkietis“ aplenkė vos 18 biuletenių. Šįkart skirtumas siekė pustrečio tūkstančio.
