Spalio 28 d. Ukrainoje vykusius parlamento rinkimus tarptautinė bendruomenė traktavo kaip savotišką egzaminą, turėjusį parodyti, kiek šalis yra pažengusi demokratijos kelyje. Iš stebėtojų vertinimų galima spręsti, kad Ukrainai dar reikia paaugti iki iš tiesų demokratinės valstybės.
Dėl sudėtingos Ukrainos rinkimų sistemos galutiniai rezultatai bus paskelbti lapkričio pradžioje. Tačiau jau spalio 30 d. suskaičiavus daugiau nei 95 proc. balsų tapo aišku, jog absoliuti rinkimų nugalėtoja – šiuo metu valdžioje esanti prezidento Viktoro Janukovyčiaus vadovaujama Regionų partija, gavusi 30,6 proc. rinkėjų balsų. Tai daugiau, nei buvo prognozuojama pagal išankstines rinkėjų apklausas.
Regionų partija ryškiai pralenkė įkalintos buvusios premjerės Julijos Tymošenko suformuotą opozicinį bloką „Batkivščina“ („Tėvynė“), kuriam balsus atidavė apie 25 proc. rinkėjų. Prie Regionų partijos paprastai besišliejanti Komunistų partija surinko apie 13,4 proc. balsų. Panašaus rinkėjų palaikymo (13,75 proc.) sulaukė ir opozicinė bokso čempiono Vitalijaus Kličko partija „Udar“ („Smūgis“). Pirmą kartą į parlamentą pateks ultranacionalistinė partija „Laisvė“, gavusi 10 proc. balsų, nors Ukrainos gyventojų apklausos prognozavo, jog ši politinė jėga neperžengs 5 proc. rinkiminio slenksčio.
Daugiau nei rinkimai
Nepaisant pastangų užtikrinti rinkimų skaidrumą ir sąžiningumą, didžiausią stebėjimo misiją (daugiau kaip 800 stebėtojų iš beveik 40 šalių) suorganizavusi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) buvo nusivylusi. „Spalio 28 d. parlamento rinkimai pasižymėjo vienodų sąlygų visiems rinkimų dalyviams trūkumu, atsiradusiu pirmiausia dėl piktnaudžiavimo administraciniais ištekliais, kampanijos bei partijų finansavimo skaidrumo stokos ir subalansuotos žiniasklaidos stygiaus“, – buvo teigiama ESBO pranešime.
ESBO patį balsavimą ir balsų skaičiavimą įvertino iš esmės teigiamai ir pripažino, jog balsavimo dieną rinkėjai turėjo pasirinkimą tarp skirtingų partijų. Europos akademija rinkimams stebėti teigė, jog balsavimas buvo vykdomas nepažeidžiant demokratinių normų. Esą rinkimai buvo „ne idealūs, tačiau akivaizdžiai priimtini“. Stebėtojai iš Nepriklausomos valstybių sandraugos (NVS) rinkimus vadino skaidriais ir demokratiškais.
Vis dėlto platesniame kontekste tarptautiniai stebėtojai negaili kritikos ydingai Ukrainos demokratijai. „Demokratija reiškia daugiau nei vien tik rinkimus. Demokratija reiškia mažumų teisių pripažinimą, pagarbą įstatymo viršenybei, demokratinių institucijų kūrimą. Deja, mes negirdėjome, kad kas nors tokio vyktų čia“, – kalbėjo JAV delegacijos atstovas Davidas Dreieris. Kaip viena svarbiausių kliūčių sąžiningiems rinkimams įvardijamas užkirstas kelias juose dalyvauti vienai pagrindinių opozicijos atstovių J. Tymošenko. ESBO misijos narės Walburgos Habsburg Douglas nuomone, „norėdamas susisiekti su svarbiausiomis šalies politinėmis figūromis, neturėtum lankytis kalėjime“.
Kita esminė problema, atskleista dar rinkimų kampanijų metu, – didžiulis pinigų vaidmuo. Pasak Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) delegacijos vadovo Andreaso Grosso, „viso proceso „oligarchizacija“ reiškia, jog rinkimai nebepriklauso piliečiams“. Bendra tarptautinės bendruomenės, stebėjusios rinkimus, išvada negailestinga. „Atsižvelgiant į piktnaudžiavimą galia ir perdėtą pinigų reikšmę šiuose rinkimuose, panašu, kad demokratinis procesas Ukrainoje yra atgalinis“, – apibendrino W. Hasbsburg Douglas.
Antros revoliucijos nebus
Prieš pat rinkimus Regionų partijos rinkimų kampanijos vadovas Andrijus Kliujevas interviu „Financial Times“ arogantiškai drėbė: „Mes pirmaujame apklausose, todėl mums mažiausiai rūpi, jei rinkimai bus vertinami kaip nelegitimūs.“ Vis dėlto paskelbus preliminarius rezultatus prezidentas V. Janukovyčius dėkojo rinkėjams, pabrėždamas techniškai tvarkingą rinkimų pusę.
„Regionų partija laimėjo. Šie rinkimai signalizuoja pasitikėjimą prezidento politika“, – rinkimų dieną kalbėjo ministras pirmininkas Mykola Azarovas.
Be abejo, opozicijos reakcijos buvo visai priešingos. Opoziciniam blokui „Batkivščina“ vietoje J. Tymošenko vadovaujantis Arsenijus Jaceniukas teigė: „Rinkėjų apklausos rezultatai parodė, jog Ukrainos žmonės palaiko opoziciją, o ne valdančiuosius.“ Įkalinta J. Tymošenko per savo advokatą pranešė pradėsianti bado streiką kaip protestą prieš nesąžiningus rinkimus.
Kalbėdamas apie idėją rengti naujus parlamento rinkimus ETPA delegacijos vadovas A. Grossas buvo skeptiškas: „Rengdami rinkimus su tomis pačiomis taisyklėmis, gausime tą patį rezultatą.“
Aktyviausių opozicionierių, galinčių mobilizuoti visuomenę, laisvės suvaržymas bei bendras rinkėjų nusivylimas visomis partijomis, panašu, nežada antros Oranžinės revoliucijos. Tačiau dėl visa ko Kijeve porai savaičių uždrausti protestai.
Nuviliantis stabilumas
Tikslus galios pasiskirstymas Ukrainos parlamente nebus žinomas dar bent keletą savaičių, nes pusė parlamento mandatų atiteks kandidatams, kurie spalio 28 d. balsavime neprivalėjo priskirti savęs jokiai partijai. Bet kokiu atveju Regionų partija jau laimėjo 117 iš 225 vietų daugiamandatėje apygardoje, o tai reiškia, jog kartu su Komunistų partija neabejotinai turės daugumą parlamente.
Kai kurie Ukrainos ekspertai spėja, kad šį kartą Regionų partijai gali pavykti surinkti daugumą net ir be komunistų. Situacijai šalies viduje iš esmės nesikeičiant, Ukrainos valdžia gali susidurti su problemomis bendraudama su Vakarais. Europos Sąjunga, į kurią siekia integruotis Ukraina, pernai dėl opozicijos atstovų įkalinimo atidėjo laisvosios prekybos ir asociacijų sutarčių su Ukraina pasirašymą. Neigiami šių parlamento rinkimų įvertinimai tikrai nepadės gerinti Ukrainos santykių su ES.
