Pažeidimai šiurkštūs, bet rezultatai – tinkami. Tokia prieštaringa logika rėmėsi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), spalio 21 d. patvirtinusi Seimo rezultatus visose apygardose, išskyrus vieną – Zarasų–Visagino. Pastarojoje gali būti rengiami nauji rinkimai į Seimą.
Po daugybės pranešimų apie rinkėjų balsų pirkimą ir kitus pažeidimus VRK turėjo apsispręsti, ar pripažinti galutinius rinkimų rezultatus. Be didesnių ginčų buvo patvirtinti daugelio vienmandačių rinkimų apygardų rezultatai, tarp jų – ir tų, kuriose jau išrinkti Seimo nariai, pirmajame rinkimų ture surinkę daugiau kaip 50 proc. balsų. Tai pavyko socialdemokratui Algirdui Butkevičiui, „darbietei“ Virginijai Baltraitienei ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) atstovui Leonardui Talmontui.
Daugiausia abejonių kėlė pažeidimai penkiose apygardose: Naujosios Vilnios, Biržų–Kupiškio, Zarasų–Visagino, Vilniaus–Trakų ir Trakų–Elektrėnų. Vis dėlto visose, išskyrus Zarasų–Visagino apygardą, rezultatai pripažinti galiojančiais ir teisingais.
Teisingi ir po pažeidimų
Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje Darbo partijos atstovas Rimvydas Podolskis buvo „pagautas už rankos“ papirkinėjant rinkėjus. Policija suskubo ištirti šį įvykį ir, nepraėjus nė savaitei nuo rinkimų, perduoti bylą teismui. Tai buvo vienas argumentų, kodėl pažeidimai buvo pripažinti kaip šiurkštūs. Be to, skirtumas tarp antrojo (R. Podolskio) ir trečiojo (socialdemokrato Nikolajaus Gusevo) kandidatų buvo tik keli šimtai balsų, todėl dauguma VRK narių nusprendė, kad reikia naikinti rinkimų rezultatus šioje apygardoje.
Tiesa, tokiu sprendimu nepatenkinta partija „Tvarka ir teisingumas“ (jos kandidatas Algimantas Dumbrava aiškiai pirmavo po pirmojo turo) apskundė jį Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam teismui (VLAT), tačiau teismas nesiėmė nagrinėti šio prašymo. Teismas paaiškino, kad pareiškėjo skundas buvo paduotas pasibaigus balsavimui Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje, todėl jis nėra priskirtinas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Dar daugiau aistrų sukėlė diskusijos dėl Vilniaus–Trakų rinkimų apygardos rezultatų. Šioje apygardoje dalyvavo daug stebėtojų, jaunimo organizacijų atstovų, ir jie tiesiog užvertė VRK informacija apie užfiksuotus pažeidimus. Stebėtojai kalbėjo ne tik apie balsuotojų, dažnai akivaizdžiai girtų, vežiojimą į balsavimo apylinkes, neteisėtą agitacijos naudojimą, bet ir atkreipė dėmesį, kad būtent šioje apygardoje rasta daugybė biuletenių, kuriuose buvo identiškas Darbo partijos sąrašo reitingavimas (pažymėti 11, 70, 130, 133, 18 kandidatai). Be to, buvo pastebimi vis tie patys neva lydintys asmenys, kurie patarinėdavo balsuojantiesiems, kaip pildyti biuletenius.
„Apie įtartinus atvejus buvo pranešama policijai, tačiau ši važiuodavo ilgai, o atvykusi, žinoma, nieko neberasdavo. Palaukti, ar pažeidimas netrukus nebus kartojamas, jie nelikdavo. Teko išgirsti pareigūną, ciniškai sakantį, kad „šiandien visi kažkodėl labai įtarūs“, – pasakojo viena stebėtojų Eimantė Daukšaitė.
VRK pripažino, jog Vilniaus–Trakų apygardoje padaryti šiurkštūs pažeidimai (už tai balsavo 13 VRK narių, 2 susilaikė), tačiau vis tiek patvirtino pirmojo turo rezultatus: „už“ buvo 9, „prieš“ – 6 komisijos nariai.
„Mes buvome labai nusivylę tokiu sprendimu, – teigė E. Daukšaitė. – Pati VRK prieštaravo sau pripažindama, kad pažeidimai buvo šiurkštūs, bet to vis tiek nepakanka, kad būtų panaikinti rezultatai. Juo labiau kad Zarasų–Visagino rinkimų apygardoje pažeidimų buvo mažiau.“
Sprendimus nagrinės teismas
VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pats balsavo už tai, kad rezultatai būtų nepatvirtinti. Jis laikėsi nuomonės, jog surinkta pakankamai informacijos, rodančios, kad rinkimams padaryta didžiulė žala. „Mūsų institucija kolegiali, sprendimai nėra vienasmeniai. Mano kolegos manė kitaip, – kalbėjo Z. Vaigauskas. – Vienas svarbiausių skirtumų nuo Zarasų–Visagino rinkimų apygardos buvo tas, kad balsų skaičiaus skirtumas Vilniaus–Trakų apygardoje tarp kandidatų buvo gerokai didesnis.“
Kaip teigė Z. Vaigauskas, įvertinti balsų skirtumą būtina, nes kitaip gali būti nemažai priešingų piktnaudžiavimo atveju – pavyzdžiui, dėl vieno ar kelių tariamai nupirktų balsų būtų siekiama pripažinti rinkimus negaliojančiais vien dėl to, kad jie apskritai neįvyktų ir nelaimėtų potencialus rinkimų lyderis. Tokią doktriną dar 2004 m. pateikė ir Konstitucinis Teismas. Anot Z. Vaigausko, reikia įvertinti ir tai, kad negalima palikti rinkėjų be teisės rinkti Seimo narius dėl mažaverčių nusižengimų.
VRK pirmininkas pabrėžė, jog gerai yra tai, kad VRK sprendimus galima apskųsti teismams ir būtent teismas galutinai priima sprendimą dėl rinkimų rezultatų galiojimo. „VRK sprendimai yra patikrinami Vyriausiajame administraciniame teisme arba Konstituciniame Teisme. Tai labai svarbus principinis dalykas, užtikrinantis demokratiją“, – teigė Z. Vaigauskas. Kita vertus, būtent dėl to, kad VRK tekdavo apginti savo sprendimus teismuose, iki šiol dažnai būdavo nesiryžtama radikalesniems sprendimams.
Spalio 23 d. buvo paskelbta, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl VRK sprendimo. Kaip skelbiama prezidentūros išplatintame pranešime, „tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai Seimo rinkimų rezultatai yra pripažinti negaliojančiais jau pirmajame rinkimų ture, todėl Konstitucinio Teismo išvada yra labai svarbi tolesnei demokratinės valstybės raidai.“ Konstitucinis teismas turėtų priimti sprendimą dar iki antrojo Seimo rinkimų turo – nuo to priklausys, ar šioje apygardoje bus rengiami rinkimai iš naujo, ar vis dėlto bus leista pirmaujantiems kandidatams varžytis antrajame rinkimų ture jau spalio 28 dieną.
Po šių rinkimų net kai kurie VRK nariai ėmė piktintis dėl savo kolegų elgesio. Kaip žinoma, dalį VRK narių siūlo didžiosios politinės partijos (kitą dalį – teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija), tad natūralu, kad kai kuriems VRK nariams sunku likti politiškai nešališkiems. Vienas aktyviausių VRK narių, Liutauras Ulevičius (beje, pats pakliuvęs į prieštaringą istoriją dėl privataus susirašinėjimo su Darbo partijos pirmininko pavaduotoju Vytautu Gapšiu), užsiminė ketinąs pasitraukti iš VRK po antrojo Seimo rinkimų turo. Anot L. Ulevičiaus, jam gėda dėl to, kokius rinkimų rezultatus patvirtino VRK. Vis dėlto Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė V. Gapšio prašymą ir šią savaitę ėmėsi svarstyti L. Ulevičiaus elgesį nelaukdama jo atsistatydinimo. Tad gėdindamas savo kolegas L. Ulevičius ir pats gali neišvengti pasmerkimo.
