Seimo rinkimai stebina ne tik skundais dėl įtariamo balsų pirkimo, bet ir įspūdingais šuoliais partijų sąrašuose po to, kai kandidatus sureitingavo rinkėjai.
Daugelyje (keturiose iš septynių) į Seimą patekusių partijų galima rasti iki 10 kandidatų, po reitingavimo peršokusių per 50 ir daugiau vietų, o labiausiai išsiskiria Darbo partija. Joje net 11 kandidatų pakilo per pusšimtį ar daugiau pozicijų. Dviem rekordininkams pavyko peršokti net per 100 vietų, tai padarė Žilvinas Putramentas (iš 130 į 30) ir Arvydas Sabockis (iš 133 į 33). Jie nėra labai gerai žinomi partijų nariai, tačiau kai kuriose Vilniaus–Trakų rinkimų apygardos apylinkėse buvo kur kas populiaresni net už savo partijos lyderius. Šiose apylinkėse suskaičiuotos dešimtys atvejų, kai biuleteniuose nuosekliai kartojosi tie patys penkių „darbiečių“, tarp kurių yra ir Ž. Putramentas bei A. Sabockis, numeriai. Būtent tai pakurstė kalbas apie galimą balsų pirkimą. Jei Seimo rinkimai būtų prilyginti politinei olimpiadai, būtent šie kandidatai pirmiausia keliautų atlikti dopingo testo.
Bene mažiausiai reikšmingai (per 50 ir daugiau vietų) pozicijas pakeitusiųjų yra „Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų“ (TS-LKD) sąraše. Tai būtų galima paaiškinti tuo, jog konservatoriai, kaip tradicinė partija, gali pasigirti pakankamai lojaliu ir pastoviu elektoratu, kurie gerai pažįsta savo mėgstamus politikus.
Didelių šuolių nematyti ir „Drąsos kelio“ partijos gretose, kur nė vienas kandidatas nepakilo daugiau nei per 50 vietų. „Drąsos kelio“, kaip naujos politinės jėgos, sąraše – nemažai visuomenei mažiau žinomų ir tik visai neseniai į politinę areną atėjusių kandidatų. Todėl net ir nusprendę paremti „Drąsos kelią“ rinkėjai dažniausiai pažįsta tik keletą dažniausiai matomų partijos lyderių ir nebuvo linkę daryti reikšmingų vidinių rokiruočių.
Paskutinio suolo pirmūnai
Visų į parlamentą patekusių partijų, išskyrus „Drąsos kelią“, sąrašuose yra bent po vieną kandidatą, pakilusį iš paskutinių vietų.
Nors, palyginti su kitomis partijomis, TS-LKD sąraše nėra didelių šuolių, tarp konservatorių po rinkimų labiausiai šoktelėjo būtent penkias paskutines vietas rinkimų sąraše užėmę kandidatai. Labiausiai (per 81 poziciją) pakilo Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys Egidijus Černius, iš paskutinės, 141-osios, atsidūręs 60-oje vietoje. Per 65 vietas (iš 140-os į 75-ą) rinkėjai kilstelėjo Gintautą Čižauską, teisininkus Vykintą Stumbrį bei Joną Povilionį kilstelėjo viršun atitinkamai per 53 (iš 139-os į 86-ą) ir 49 (iš 138-os į 89-ą) pozicijas. Pedagogė Dijana Meškauskienė palipėjo 49 laipteliais į viršų (iš 137-os į 88-ą).
Rinkimus daugiamandatėse apygardose laimėjusios Darbo partijos sąraše – du kandidatai iš priešrinkiminio sąrašo pabaigos, kurių „reitingas“ pakilo daugiau kaip per 100 pozicijų. Tai – iš paskutinės, 141-osios, 39 vietoje atsidūręs Kauno savivaldybės tarybos narys Rytis Šatkauskas ir 118 vietų peršokęs, iš priešpaskutinės į 22 vietą pakilęs Vilniaus vicemeras Jonas Pinskus. Būtent dėl pastarojo „darbiečio“ veikos skaidrumo kilo didžiausias skandalas, kai žiniasklaida paskelbė slaptus įrašus, kaip deramasi dėl balsų pirkimo ir konkrečių kandidatų reitingavimo.
Liberalų sąjūdžio gretose įspūdingiausius šuolius pademonstravo taip pat du paskutinieji priešrinkiminio sąrašo kandidatai. Daugiau kaip per 100 vietų pakilo Seimo narys Audrius Endzinas (iš 141-os į 38-ą). Šuolių į aukštį varžybose antroje vietoje liko Joniškio rajono meras Gediminas Čepulis, šoktelėjęs per 97 pozicijas (iš 140-os į 43-ią).
Socialdemokratų partijos, kaip ir konservatorių, sąraše nebuvo didelio persistumdymo, tačiau ir čia yra kandidatas, iš paskutinės vietos šoktelėjęs gana aukštai. Vilniaus miesto savivaldybėje dirbantį Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos valdybos narį Marių Skarupską rinkėjai iš 141-os vietos pakėlė į 54-ą. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąraše absoliutus rekordininkas – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojas Edmundas Šotas, iš paskutinės, 141-os, vietos pakilęs per 107 pozicijas. Vienas čempionas šioje kategorijoje užfiksuotas ir „Tvarkos ir teisingumo“ partijos gretose. Buvęs prezidento Rolando Pakso patarėjas Gintaras Šurkus iš 138-os vietos (paskutinės šios partijos sąraše) peršoko per 105 vietas, į 33 poziciją.
Vis dėlto daugeliu minėtų atvejų iš paskutinių vietų net ir įspūdingai aukštyn pastumti kandidatai neturi šansų patekti į parlamentą. Žinomiausias pirmojo turo „herojus“ J. Pinskus dar turi galimybę tapti Seimo nariu, jei Darbo partijos kandidatams spalio 28 d. gerai seksis antrajame rinkimų ture vienmandatėse apygardose. Šiuo metu J. Pinskus yra 22-as partijos sąraše ir jį nuo Seimo nario mandato skiria 4 aukščiau esantys partiečiai.
Lyderių nepastumsi
Nepaisant kandidatų persistumdymo po reitingavimo, visų būsimų parlamentinių partijų sąrašų pirmajame dvidešimtuke esantys kandidatai pakeitė savo pozicijas mažiausiai. Partijų lyderių, sąrašuose įrašytų pirmojoje pozicijoje, nepakeitė nė viena iš septynių į Seimą patekusių partijų. Kiti svarbias pozicijas užimantys partijų nariai dažniausiai taip pat liko beveik nepaliesti.
Bene stabiliausiai atrodo TS-LKD sąrašo viršūnė. Net trijų kandidatų (neskaičiuojant partijos pirmininko) iš priešrinkiminio dešimtuko – Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, Seimo konservatorių frakcijos seniūno Jurgio Razmos ir užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio – vietos sąraše išliko nepakitusios. Arvydas Anušauskas nusileido tik per vieną vietą, o krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė vietomis susikeitė su Agne Bilotaite.
Socialdemokratų partijos gretose visiškai nepakito europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės ir Seimo veterano Juozo Oleko pozicijos. „Drąsos kelio“ sąraše vietą išsaugojo partijos pirmininkas Jonas Varkala.
Kitose partijose pirmajame dvidešimtuke galima pastebėti nežymių rokiruočių. Liberalų gretose teisingumo ministras Remigijus Šimašius ir buvęs ūkio ministras bei europarlamentaras Eugenijus Gentvilas iš antros ir trečios vietų išstūmė švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių bei Seimo narę Dalią Kuodytę. Darbo partijos sąraše vietomis susikeitė dabartiniai Seimo nariai – priešrinkiminiame sąraše trečia buvusi Loreta Graužinienė ir antru numeriu iš pradžių įrašytas Vytautas Gapšys. Per porą vietų pakilo ir Artūras Paulauskas.
