JAV prezidento rinkimai pasiekė finišo tiesiąją – iki Vakarų pasaulio lyderio rinkimų liko mažiau nei dvi savaitės. Pirmadienį vykę treti ir paskutiniai televiziniai kandidatų į prezidentus debatai yra rinkimų kampanijos pabaigos ženklas, tačiau aiškaus lyderio nėra iki šiol.
Televizijos kanalo NBC ir dienraščio „The Wall Street Journal“ atliktų nuomonės apklausų duomenimis, abu kandidatus į Jungtinių Valstijų prezidento postą – dabartinį šalies vadovą Baracką Obamą bei jo oponentą Mittą Romney – palaiko po 47 proc. amerikiečių. „Lygiosios“ apklausose gali būti traktuojamos kaip M. Romney rinkimų kampanijos pergalė. Dar rugsėjo viduryje dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas galėjo mėgautis bemaž 5 proc. punktus siekiančiu pranašumu. Tačiau JAV ambasadoriaus nužudymas Libijoje, lūkesčių neatitikusi nedarbo statistika bei nesėkmingi pirmieji debatai televizijoje sudavė nemenką smūgį B. Obamai.
Nesėkmių netrūko ir M. Romney. Jis ne kartą privertė suabejoti savo geografijos žiniomis teigdamas, kad Sirija yra vienintelis Irano kelias prie jūros (iš tiesų Irano krantus skalauja net dvi jūros). Respublikonų kandidatas slapta nufilmuotame ir vėliau paviešintame vaizdo įraše nepagarbiai atsiliepė apie mažesnes pajamas gaunančius JAV gyventojus. Vis dėlto niūri Jungtinių Valstijų ekonomikos perspektyva ir finansų krizė nualino amerikietiškos svajonės išsiilgusius JAV piliečius, o B. Obama nepastatė šalies ant kojų, kaip buvo žadėjęs.
Tačiau džiaugtis M. Romney dar anksti. Analitikai staigų kandidato reitingų pakilimą sieja su itin sėkmingu pasirodymu pirmuosiuose debatuose televizijoje. Šie debatai buvo žiūrimiausi per visą JAV debatų istoriją – kandidatai savo pasiūlymus tiesiogiai galėjo išsakyti daugiau nei 65 mln. Jungtinių Valstijų gyventojų. Vėliau vykusius debatus, pasirinkęs kur kas agresyvesnę taktiką, laimėjo B. Obama, tad nuomonių apklausų rezultatai netrukus turėtų pakisti dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko naudai. Be to, itin svarbiose Floridos ir Kolorado valstijose abu kandidatus palaiko po tiek pat gyventojų. Panaši situacija buvo ir 2008 m., kai B. Obama laimėjo abiejose valstijose.
Svarbu ir pasauliui
Treti debatai buvo skirti užsienio politikai, kurios svarba po Šaltojo karo yra sumažėjusi. Kaip ir tikėtasi, šiuose debatuose pranašesnis buvo dabartinis Jungtinių Valstijų vadovas. Tačiau kažin ar reikėtų stebėtis, jog asmuo, atsakingas už didžiausias pasaulyje ginkluotąsias pajėgas, geriau išmano užsienio politikos klausimus, nei prezidento duonos dar neragavęs M. Romney. Nors abiejų kandidatų nuomonės sutapo dėl karių išvedimo iš Afganistano ir Irako bei dėl Arabų pavasario keliamų problemų sprendimo, B. Obama išjuokė M. Romney pareiškimus, esą Rusija yra pagrindinis JAV geopolitinis priešas.
Pajutę JAV vidurinės klasės nepasitenkinimą dėl į Kiniją iškeliamo verslo, abu kandidatai užsiminė apie griežtesnę retoriką Pekino atžvilgiu. Vis dėlto galima abejoti tiek B. Obamos, tiek ir M. Romney nuoširdumu dėl Kinijos, mat būtent JAV yra viena pagrindinių pigios kiniškos produkcijos rinkų.
Kandidatų diskusiją apie užsienio politiką atidžiai stebėjo visas pasaulis. Ir tarptautinė bendruomenė nebuvo linkusi skirti pergalės debatuose B. Obamai. Britų dienraštyje „The Telegraph“ teigiama, kad dabartiniam JAV vadovui pritrūko prezidentui deramos manieros, o juokeliai, skirti M. Romney pozicijoms sumenkinti, atrodė pernelyg mėgėjiškai. Tuo tarpu vokiečių „Der Spiegel“ palankiau vertino B. Obamą, tačiau užsiminė, kad abu kandidatai vengė kalbėti apie kintančią galių pusiausvyrą pasaulyje.
Taip pat užsimenama, kad nė vienas kandidatas neskyrė dėmesio Europos problemoms, nors Europos svarba Jungtinėms Valstijoms milžiniška – Senasis žemynas yra pagrindinis amerikietiškų prekių pirkėjas pasaulyje.
Į debatus reagavo ir Kinija. Valstybės valdoma televizija CCTV reportaže apie debatus teigė, kad abiem kandidatams vertėtų švelninti retoriką Pekino atžvilgiu ir neieškoti problemų ten, kur jų nėra.
Lapkričio 6 d. paaiškės, kas stos prie vis dar galingiausios pasaulio valstybės vairo. Remiantis apklausa, net 55 proc. amerikiečių yra įsitikinę, kad būsimasis JAV prezidentas iš esmės pakeis situaciją šalyje. Tokio spaudimo dar neteko patirti nė vienam Vakarų pasaulio vadovui, o iššūkių tikrai nestinga. Dviejų karų ir ekonomikos suirutės nukamuotos Jungtinės Valstijos gali netekti pasaulio policininkės vaidmens, jei šalis ir toliau gyvens praeities iliuzijomis.
Milžiniškų įsiskolinimų slegiamos JAV anksčiau ar vėliau bus priverstos taupyti, tuo tarpu daugeliui aišku, jog priversti JAV gyventojus sumažinti vartojimą yra ypatingos politinės nuovokos reikalaujantis darbas. Neramumai arabų pasaulyje ir branduolinė Irano grėsmė taip pat neduos ramybės būsimajam Baltųjų rūmų šeimininkui.
