Nors kairiųjų trijulė sukirto rankomis dėl koalicijos, ideologija ir interesai Lietuvoje nėra neįveikiama siena, todėl valdžia gali formuotis ir apie konservatorių ašį. Kol kas aišku tiek, kad naujoji valdžia be Viktoro Uspaskicho greičiausiai neapsieis.
Politologas Kęstutis Girnius neabejoja, kad koaliciją formuos Darbo partijos (DP), Socialdemokratų partijos (LSDP) ir „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) trijulė. Net ir vienmandatėse apygardose išsipildžius geriausiam dešiniųjų scenarijui. Trijulė, pasak jo, tikisi, kad jai susikalbėti vieniems su kitais būtų lengviau nei su konservatoriais.
Socialdemokratams trijų koalicija būtų paranki, nes jie mano, kad joje dominuotų. DP linkusi premjero vietą užleisti, juolab kad darbiečių atstovą vargu ar praleistų prezidentė. Tai puikiai supranta ir gana atvirai sako pats Viktoras Uspaskichas.
Pasak K. Girniaus, DP Vyriausybėje taikytųsi į Ūkio bei Susisiekimo ministerijas, taip pat dėl savo teisinių problemų gali brautis į Teisingumo ir Vidaus reikalų ministerijas.
TT ateitis trijulėje yra neužtikrinta, nes gavę pakankamai balsų LSDP ir DP gali ją išmesti iš barščių arba pakeisti, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akcija. Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad pastarieji yra parankus partneris bet kuriai koalicijai.
Partijų rikiuotė po antrojo rinkimų turo gali keistis ir pirmąją vietą pretenduoja užimti ir socialdemokratai bei – teoriškai – net ir konservatoriai. DP sumanius, kad ji nenori būti mažuoju partneriu koalicijoje, ši gali kreiptis į konservatorius ir mėginti derėtis su jais, nes su jais turėtų apylygį svorį.
Rinkimus laimėję socialdemokratai sykį jau buvo likę be valdžios, kai 2000 m. dėl „Naujosios politikos“ koalicijos susitarė „Naujoji sąjunga“ ir Lietuvos liberalų sąjunga.
Tai, kad Darbo partija žvelgia abiem kryptimis, patvirtina ir pats V. Uspaskichas. Interviu „Verslo žinioms“ paklaustas, kokius lyderius norėtų matyti šalia savęs Vyriausybėje, jis paminėjo dvi pavardes – „perspektyvus politiko, gana tolerantiško, sveikai mąstančio“ Algirdo Butkevičiaus bei Andriaus Kubiliaus, kuris, V. Uspaskicho vertinimu, sugebėjo išlaikyti stuburą ir suvaldyti komandą, tačiau, deja, „nesupranta rinkos dėsnių“.
Prie DP ir konservatorių dueto galėtų jungtis ir rinkos dėsnius išmanantys liberalai, kol kas pareiškę, kad neis į kalbas su „Tvarka ir teisingumu“ bei „Drąsos keliu“. Pastarasis, M. Jastramskio nuomone, kalbant apie koalicijas, yra paskutinis variantas ir Seime turėtų užimti amžinos opozicijos nišą, kurioje iki šiol buvo TT.
Pasak Seimo Parlamentinių tyrimų departamento vadovo Alvido Lukošaičio, jau dabar akivaizdu, kad parlamentas bus susiskaidęs, o esant tokioms situacijoms paprastai aktyvaus vaidmens imasi šalies vadovas. Prezidentė turės ne tik su Seimu suderinti premjero kandidatūrą, bet ir tvirtinti Vyriausybės sudėtį.
Tačiau K. Girnius teigia, kad prezidentės įtaka priklausys nuo to, kiek balsų turės koalicija. Jei kairieji turėtų 80 vietų parlamente, jiems bus kur kas lengviau nei turint 72 vietas. „D. Grybauskaitė žino, kas atsitiko Algirdui Brazauskui, kai TS ir krikdemai 1996 m. surinko 86 mandatų daugumą. A. Brazauskas po to pasitraukė iš politikos. Prezidentas gali būti nustumtas į šalį, net toks populiarus kaip A. Brazauskas“, – sako K. Girnius.
D. Grybauskaitė prieš rinkimus aiškiai išdėstė savo neigiamą požiūrį į pažadų nešykštinčius kairiuosius, tačiau, K. Girniaus nuomone, bent jau iš pradžių nei Seimas, nei Daukanto aikštė vieni kitiems į atlapus kibti neturėtų.
Vaivorykštė, tai yra konservatorių ir socialdemokratų vyriausybė, A. Lukošaičio manymu, yra mažiausiai tikėtinas ir mažiausiai pageidaujamas variantas. Pasak politologo, šios dvi jėgos yra partinę sistemą struktūruojančios partijos, kurių susiėjimas reikštų nubrauktus orientyrus rinkėjams ir iš to kylančią žalą demokratijai.
