Kodėl rinkimus daugiamandatėje apygardoje laimėjo kairieji ir kodėl dešinieji vis dėlto jų nepralaimėjo taip beviltiškai, kaip kai kurie prognozavo? Kas laukia prismaugtos „Tvarkos ir teisingumo“ partijos ir ar iš politikos išnyks Liberalų ir centro sąjungos vardas?
Kairiosios partijos – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Darbo partija (DP) – kartu daugiamandatėje apygardoje surinko 38,22 proc. balsų. Tuo metu dešiniosios – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis (LS) – 23,63 proc.
IQ kalbintų politologų nuomone, balsuodami Seimo rinkimuose dauguma rinkėjų atsižvelgė į savo finansinę padėtį pastaraisiais metais. Kampanijos metu šioje srityje stipriausiai sužaidė Darbo partija, mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius.
Šio instituto doktorantas Mažvydas Jastramskis DP kampaniją vertina kaip agresyviausią – dėl konkrečių pažadų kaip pusantro tūkstančio litų minimali alga. Nors kai kuriems šie pažadai pasirodė nerealūs ar prieštaraujantys vieni kitiems, žmones jie vis dėlto pasiekė.
„Socialdemokratų rinkimų kampanija buvo nyki, be banalių šūkių nebuvo jokių naujų idėjų, – teigia IQ politikos redaktorius Tomas Janeliūnas. – Tačiau, matyt, socialdemokratai pasikliovė tuo, kad yra laikomi rimčiausia opozicine partija, o jų atstovai – seniai gerai pažįstami. Tai pasiteisino provincijoje, tačiau didžiuosiuose miestuose socialdemokratai niekuo nepapirko rinkėjų, galėjusių potencialiai remti kairiąją politinę jėgą.“
2000-ųjų fiasko nepakartojo
Konservatoriai – priešingai nei kairieji – nekalbėjo apie skausmą, kurį pajuto paprasti žmonės, sako K. Girnius. Jis buvo vienas tų, kurie prieš rinkimus konservatoriams prognozavo prastesnius rezultatus nei pasirodė tikrieji. Konservatoriai pasirodė neprastai, nes dalis už juos balsavusiųjų, pasak K. Girniaus, laikė TS-LKD sugebančia gerai dirbti esant sunkioms sąlygoms, kurios Lietuvos gyvenime dar išliks, o kita dalis rinkosi juos kaip geriausią iš blogybių.
Nors konservatoriams buvo prognozuojama nesėkmė, kaip 2000 m. rinkimuose po Rusijos krizės, M. Jastramskis teigia, kad tuomet situacija buvo kitokia nei šiandien. Anuomet konservatoriams neigiamai atsiliepė prieštaringas „Mažeikių naftos“ pardavimas ir naujai atsiradusi Lietuvos liberalų sąjunga su Rolandu Paksu priešaky. Pastaroji daugiamandatėje apygardoje tuomet laimėjo 16 vietų, TS liko su vos aštuoniomis.
Antrus Seimo rinkimus iš eilės konservatoriai laimėjo ne tik Kauno, bet ir Vilniaus apygardose. Pasak M. Jastramskio, tai paneigia bendrą nesusipratimą, kad konservatoriams priklauso tik Kaunas. „Jie nėra stiprūs tik Klaipėdoje, o per šiuos rinkimus iš dalies prarado paramą Panevėžyje, prie ko prisidėjo Vito Matuzo istorija“, – sako politologas. Daugumą balsų Panevėžyje susirinko DP.
Įdomu, kad atominės elektrinės projektą stumiantiems konservatoriams prastai sekėsi Zarasų–Visagino apygardoje, kurios gyventojai iš statybų gautų nemažai naudos. Čia valdantieji surinko 6,5 proc., DP gavo 25,5 proc., TT – 20,1 proc., o socialdemokratai – 15,2 proc.
Atpildas už nuoseklumą
Liberalų sąjūdžiui šie Seimo rinkimai yra sėkmingesni nei praėję. Daugiamandatėje apygardoje partija surinko 8,57 proc., o 2008-aisiais – 5,73 proc. Politologai teigia, kad prie sėkmės prisidėjo LS pozicijos nuoseklumas ir vadovaujamų ministerijų darbo rezultatai. K. Girnius sako, kad LS nuoseklumą sudaro aiškus sprendimas atstovauti daugiau uždirbantiems arba besitikintiems daugiau uždirbti ateityje, pavyzdžiui, priešintis progresiniams mokesčiams ir įvesti įmokų „Sodrai“ lubas. „Rūpintis vien gerai uždirbančiais tuo metu, kai šalyje daugybė skurstančių, doroviniu požiūriu yra atgrasu, bet taktiškai išmintinga“, – sako K. Girnius. Tačiau jis prideda, kad su tokia politika liberalai negalės surinkti daugiau nei 10 proc. balsų.
Maždaug tokią dalį sudaro liberalių partijų elektoratas Lietuvoje, nes praėjusiuose rinkimuose LS kartu su Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) gavo apie 11 proc., o šiuose rinkimuose pridėję dar ir Artūro Zuoko „Taip“, gauname 12,4 proc. balsavusiųjų. M. Jastramskio teigimu, LS laimėjo esminį mūšį Vilniuje, ir jis nebuvo sunkus: A. Zuoko partija spėjo pabūti vienintelio už ją galinčio balsuoti miesto valdžioje ir neparodė nei žadėto ekonomikos augimo, nei viešųjų paslaugų plėtros.
LiCS nesėkmę rinkimuose (2,06 proc.), pasak M. Jastramskio, lėmė tai, kad rinkėjai nori aiškumo, o partija pabrėžia savo centrizmą, pasiryžimą valdžioje dirbti su visomis kitomis politinėmis jėgomis. Šie bruožai labai kontrastingi, palyginti su įvardijamomis Liberalų sąjūdžio sėkmės priežastimis.
Liberalcentristų palaikymui neigiamos įtakos galėjo turėti ir tai, kad jos gretas papildė kai kuriems atgrasus Arūnas Valinskas ir jo bendražygiai, taip pat partijos vaidmuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovybės atleidimo skandale.
„Liberalcentristų laukia sunkūs laikai. Jau dabar girdėti, kad kai kurie šios partijos nariai ar net ištisi skyriai ketina palikti partiją ir pereiti į Liberalų sąjūdį. LiCS jau senokai norėjo jungtis su Liberalų sąjūdžiu, tačiau pastaroji partija nusprendė verčiau išlaikyti ideologinį nuoseklumą. Kaip rodo rezultatai, tai pasiteisino, – mano politologas T. Janeliūnas. – Nors liberalcentristai dar išlaiko pozicijas kai kuriose savivaldybėse, be stiprios frakcijos Seime tai gali trukti neilgai. Greičiausiai partija arba tyliai išsiskirstys, arba kaip jaunesnis brolis įsitrauks į kurią nors stipresnę partiją.“
„Drąsos kelias“ baigėsi Kaune
„Drąsos kelio“ (DK) sąrašą į Seimą ištempė Kaunas, sako M. Jastramskis. Miesto ir rajono apygardose ši partija rinko apie 18 proc. balsų. Tačiau Neringa Venckienė neslėpė nusivylimo bendrais rezultatais (7,98 proc. proc. ir 7 mandatai). K. Girniaus manymu, tai reiškia, kad „Drąsos kelias“ netapo nacionaliniu reiškiniu nepaisant visų į sąrašą atėjusių žinomų veidų ir agitavimo grįžti prie „Sąjūdžio“ idealų.
Politologė Jūratė Novagrockienė DK vadino „partija žudike“, susirinkusia „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) balsus ir prismaugusią ją iki vos 7,3 proc. M. Jastramskio nuomone, DK Kaune rinko ir radikalesnių konservatorių balsus. Jei ne DK konservatorių pergalė Kaune, būtų buvusi dar tvirtesnė.
Tuo metu TT niša Lietuvos politinėje sistemoje mažėja ir be violetinės įtakos. „Anksčiau jie rėmėsi R. Pakso apkaltos istorija, ją išsėmę metėsi į radikalesnę dešinę, tačiau neiškristalizavo ideologijos. Kodėl rinktis juos, o ne DP ar LSDP? Priežasties nėra. Jei nepateks į Vyriausybę, gali būti, kad po šios kadencijos TT bus galima sakyti „viso gero“, – vertina M. Jastramskis.
Lenkų sėkmė – dėsninga
1,95 proc., 3,79 proc., 4,79 proc., 5,83 proc. Taip augo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) palaikymas Seimo rinkimuose nuo 2000 iki 2012 m. Už lenkus šiemet balsavo 80 tūkst. rinkėjų – ketvirtadaliu daugiau nei per praėjusius rinkimus, taigi palaikymas buvo dar aktyvesnis nei atsispindi procentinėje išraiškoje.
LLRI tapo pirmąja tautinių mažumų partija, kurios sąrašas pateko į Seimą. Užsitikrinusi 6 mandatus (5 pagal sąrašą ir 1 vienmandatėje apygardoje) ji turi dar 6 atstovus antrajame vienmandačių apygardų ture.
Nauja tai, kad į antrąjį turą lenkų atstovams pavyko išeiti ne tik Vilniaus rajone, bet ir dviejose Vilniaus miesto apygardose – Justiniškėse ir Šeškinėje. Abiejose jie varžysis su konservatorių atstovais ir turi nedaug šansų, tačiau kitur savo mandatų skaičių tikrai papildys.
K. Girnius pabrėžia, kad LLRA padėjo jos pačios sukurtas „apgulties mentalitetas“, jog tautinės mažumos Lietuvoje spaudžiamos ir kėsinamasi į jų teises. M. Jastramskis prideda, kad LLRA, prisijungusi Klaipėdos rusų aljanso narių, mėgino tapti ne tik lenkams, bet ir apskritai tautinėms mažumoms atstovaujančia partija.
