Dėl didesnės Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies Vilniaus savivaldybė nukeliavo iki Konstitucinio Teismo (KT). Tačiau nugalėtojų šioje istorijoje, kad ir kaip ji baigtųsi, nebus. Priklausomai nuo teismo sprendimo, su mažesniu pinigų kiekiu turės susitaikyti arba Vilnius, arba visos likusios savivaldybės.
Šiuo metu 56 savivaldybėms numatyta maksimali GPM dalis – 61,32 proc. Likusioms keturioms savivaldybėms – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Mažeikių – paliekama mažiau. Sostinei nuo maksimalios dalies teko 40, Klaipėdai – 86, Kaunui – 94, Mažeikiams – 95 proc. Tiesa, valstybės biudžetui tenkanti dalis, Finansų ministerijos aiškinimu, vienu ar kitu pavidalu vis tiek grįžta savivaldybėms, siekiant sumažinti skirtumus tarp visų šalies savivaldų pajamų ir išlaidų.
Savivaldybėms atiduodama GPM dalis kasmet mažėja – 2013 m. numatyta joms skirti 57,28 proc. KT pasiekusiame sostinės kreipimesi numatyta, kad sostinei reikia mažiausiai 60 proc. nuo to, kas paliekama kitoms savivaldybėms. Vilniaus valdžios teigimu, tokia suma garantuotų sostinei pakankamas pajamas ne tik išgyvenimui, tačiau ir papildomiems investiciniams projektams. Esą dabar Vilniaus gyventojai yra labiausiai skriaudžiami – vienam gyventojui tenka 252,7 lito GPM dalies, Kaune šis rodiklis siekia 353,7 lito, Šiauliuose – 280,1 lito.
Sostinės skola priartėjo prie 1 mlrd. litų. Remiantis sotinės valdžios logika, jei savivalda dalijasi surenkamais mokesčiais, turėtų pasidalyti ir skolomis.
Iš ko atimti?
Jei KT nuspręs, jog savivaldybėms tenkanti skirtinga GPM dalis neatitinka Konstitucijos ir Vilniui turėtų tekti daugiau, reikės ieškoti išteklių tokiam sprendimui įgyvendinti. Vien mokesčio dalies pakėlimas nuo 40 iki 60 proc. atsieitų maždaug 150 mln. litų.
Sprendimą didinti GPM Vilniui palaiko ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), tačiau jos prezidentas Ričardas Malinauskas įsitikinęs: papildomų pinigų sostinei galima skirti tik valstybės biudžeto sąskaita: „Negalima atskirti vieno biudžeto nuo kito. Suprantama, kad savivaldybių finansinė situacija glaudžiai susijusi su valstybės, tačiau šioje situacijoje savivaldybės nepajėgtų atiduoti daugiau nei dabar – pajamos krizės metu smarkiai sumažėjusios.“
Savivaldybių galimybės pačioms prasimanyti papildomų pajamų gana ribotos, bet įmanomos. Viena tokių numatyta šiemet – penkios savivaldybės dalį socialinių išmokų skirsto pačios, o nuo jų likusi dalis nėra grąžinama į nacionalinį biudžetą, ją pasilieka savivalda. Nuo kitų metų tokia galimybe galės pasinaudoti visos šalies savivaldybės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokia skirstymo metodika efektyvesnė ir nešanti „pelną“ – per šešis 2012 m. mėnesius eksperimente dalyvaujančios savivaldybės socialinėms pašalpoms vietoj planuotų 28,9 mln. išleido 21,9 mln. litų.
Kitų metų šalies biudžeto projekte numatytas ir kitas galimas papildomų lėšų šaltinis – viršplaninių savivaldybių pajamų nebereikės grąžinti į valstybės iždą. Iki šiol, jei savivaldybių pajamos būdavo didesnės nei numatytos planuose, jos turėjo būti grąžintos į valstybės biudžetą.
Nuo 2013 m. įsigalios ir kita naujovė – galimybė savivaldybėms nustatyti žemės mokesčio dydį, įvertinant žemės vertę. Savivaldybės galės taikyti tarifą nuo 0,01 iki 4 proc. nuo žemės vertės. Kiek ši nuostata galės atnešti papildomų pajamų, savivaldybės dar nėra numačiusios.
Roma Žakaitienė, LSA direktorė, mano, kad labiausiai savivaldybių biudžetams pasitarnautų galimybė savarankiškai nustatyti ir kitų mokesčių dydžius. Šiuo metu savivaldos renka iki dešimties mokesčių, gaunamos pajamos už rinkliavas, kurių beveik visų tarifus nustato centrinė šalies valdžia. R. Žakaitienės teigimu, savivaldų iždus padidintų ir visuotinis nekilnojamojo turto mokestis.
Pastabų iki šiol nebuvo
Finansų teisės ekspertė ir Mykolo Romerio universiteto lektorė Birutė Černiuvienė mano, jog sprendimas Vilniui nebus palankus. Esą valstybė, biudžeto įstatymu numatydama prievolę dalį GPM sumokėti į valstybės biudžetą, vykdo įsipareigojimą mažinti biudžeto deficitą, ko negalima padaryti neliečiant savivaldos lėšų.
Ne vienus metus priimami biudžeto projektai dėl Vilniui tenkančios mažesnės GPM dalies nebuvo sulaukę teisės ekspertų pastabų, juo labiau kad įstatyme numatyta Seimui ir Vyriausybei spręsti, kaip padalyti iš savivaldybių surenkamus mokesčius.
„Tikimybė, kad Vilniaus miestui tenkanti GPM dalis bus padidinta, atsiras tada, kai bus daugiau sumokama mokesčių valstybei ir atsiras politinė valia apie to procento padidinimą šnekėtis ir tartis“, – aiškino MRU lektorė.
