Lietuvos sporto padangėje – permainų vėjai. Šešias kadencijas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui (LTOK) vadovavęs Artūras Poviliūnas pasitraukė iš savo posto.
Kai 1988 m. LTOK tapo pirmąja atkurta Lietuvos institucija, jos vadovu buvo išrinktas jaunas krepšinio treneris A. Poviliūnas. Iš savo posto jis pasitraukė tik po 24 metų, kai slaptu balsavimu LTOK prezidento kėdė atiteko olimpinei čempionei šaulei Dainai Gudzinevičiūtei.
D. Gudzinevičiūtė turėjo vieną konkurentą – taip pat žinomą sportininką, disko metiką Virgilijų Alekną. Prieš tapdama LTOK vadove D. Gudzinevičiūtė jau turėjo darbo sporto reikalus tvarkančiose institucijose patirties: ji buvo sportininkų komisijos pirmininkė ir LTOK vykdomojo komiteto narė. Tuo tarpu V. Alekna kaip pagrindinį savo kozirį metė autoritetą ir vardą.
Po to, kai V. Alekna panoro mesti iššūkį D. Gudzinevičiūtei, kuri buvusios LTOK administracijos jau buvo numatyta kaip A. Poviliūno įpėdinė, Lietuvos sporto pasaulis suskilo į dvi stovyklas. Vieni garsiai reiškė palankumą šaulei, kiti stojo ginti V. Aleknos. Ir kuo labiau artėjo rinkimai, tuo agresyvesni tapo vieni kitiems laidomi epitetai. Viešojoje erdvėje buvo nupieštas toks paveikslas: D. Gudzinevičiūtė – senųjų sporto funkcionierių patikėtinė, kuri tęs anksčiau pradėtą darbą ir išlaikys LTOK stabilumą, o V. Alekna –naujų idėjų kupinas, tačiau neturintis jokios patirties ir dar velkantis paskui save abejotiną politinį šleifą (V. Alekna dirbo vidaus reikalų ministrų Raimundo Palaičio ir Artūro Meliano patarėju sporto klausimais).
Taigi su tokia retorika Lietuvos sporto pareigūnai pasitiko spalio 12-ąją vykusius rinkimus. Vilniaus „Karolinos“ viešbutyje įvykusio slapto balsavimo metu 57 balsus surinkusi D. Gudzinevičiūtė nugalėjo 43 balsus gavusį V. Alekną. Po rinkimų ji iškart patvirtino savo komandą: filosofas Arvydas Juozaitis, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas, Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidentas Romualdas Bakutis, Sporto federacijų sąjungos atstovas Valentinas Paketūras ir Stalo teniso federacijos vadovas Rimgaudas Balaiša.
Ar toks rezultatas buvo labiausiai tikėtinas? Ko gero, taip. Ne vienos sporto šakos atstovas dar prieš rinkimus kalbėjo, jog nepalaikys V. Aleknos, nes jis dar nesubrendo nešti Lietuvos sporto vėliavą, o D. Gudzinevičiūtė seniai dirba organizacijoje ir puikiai išmano šią virtuvę. Kita vertus, V. Aleknos pergale labiausiai buvo suinteresuoti Lengvosios atletikos ir Krepšinio federacijos (tokiu atveju V. Aleknos komandoje dirbtų LKF prezidentas Arvydas Sabonis). Todėl kitų sporto šakų atstovai, greičiausiai pabūgę potencialaus lengvosios atletikos ir krepšinio dominavimo, atmetė V. Aleknos kandidatūrą. „Krepšinis ir taip suvalgo didžiąją dalį lėšų. O dabar krepšinis ir stumia V. Alekną. Tai ir verčia abejoti jo kandidatūra“, – dar prieš rinkimus sakė R. Balaiša.
Taigi D. Gudzinevičiūtė įneš naujų vėjų į LTOK gyvenimą, tačiau greičiausiai kardinalių pokyčių finansuojant sportą ir rengiant olimpiečių nebus. Naujai išrinkta LTOK prezidentė akcentavo jaunimo svarbą ir kalbėjo apie stipendijas jauniesiems sportininkams, tačiau iš kur bus imamos šios lėšos? Ar išdrįs D. Gudzinevičiūtė pjauti mažesnę nei buvo pyrago dalį svarbiausiai ir įtakingiausiai Lietuvoje krepšinio federacijai? Kaip ji pati teigė, revoliucijos nebus, bus evoliucija. Jeigu ši evoliucija pasitvirtins, A. Poviliūnas ramia sąžine gali eiti užtarnauto poilsio užimdamas LTOK garbės prezidento pareigas.
