Po spalio 1 d. parlamento rinkimų Gruzijoje vis dar tvyro abejonės dėl valdančiosios daugumos ir opozicijos gebėjimo taikiai sugyventi. Tačiau pirmieji Michailo Saakašvilio ir Bidzinos Ivanišvilio susitikimai turėjo nuraminti tarptautinius stebėtojus, kad valdžia gali būti perduota be didelių konfliktų.
Nepaisant teigiamai vertinamų pokyčių Gruzijos politikoje, tarptautinė bendruomenė neleidžia rinkimus laimėjusiai „Gruzijos svajonei“ ir jos lyderiui B. Ivanišviliui užmigti ant laurų. Pabrėžiama, kad vien taikaus valdžios perdavimo nepakanka. Tai puikiai suvokia ir laimėjusios koalicijos lyderis. „Nepaisant to, jog taikiai pakeitėme valdžią, dabar turime padaryti dar daugiau – tapti iš tiesų sąžininga vyriausybe“, – teigia B. Ivanišvilis. Netrukus po parlamento rinkimų JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton kalbėdama telefonu su B. Ivanišviliu sveikino „Gruzijos svajonę“ su pergale, tačiau perspėjo, jog JAV akylai stebi situaciją Gruzijoje siekdamos įsitikinti, kad perimant valdžią bus žaidžiama pagal taisykles.
Abejonių dėl politinio stabilumo Gruzijoje sukėlė jau po parlamento rinkimų „Gruzijos svajonės“ rėmėjų surengti protestai prie rinkimų komisijų. Protestus paskatino įtarimai dėl rinkimų klastojimo daugiau nei dešimtyje provincijų rinkimų apygardų, kuriose nedidele balsų persvara laimėjo M. Saakašvilio partija. Protestuotojai reikalavo perskaičiuoti balsus, o kai kur ir pakartotinių rinkimų tarp dviejų didžiausių partijų. M. Saakašvilio „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ teigė, jog „tokie „Gruzijos svajonės“ veiksmai kelia grėsmę demokratiniam procesui ir žmonių teisei išreikšti savo valią“. Reaguodamas į tai ir, matyt, nujausdamas, jog ši konfrontacija tikrai nepraslys pro tarptautinių stebėtojų akis, B. Ivanišvilis ragino savo koalicijos rėmėjus nutraukti neramumus ir spręsti ginčus padedant teisminėms institucijoms. Tokia pozicija nestebina, turint omenyje, jog net galimi rinkimų klastojimo atvejai neturi didelio poveikio „Gruzijos svajonės“ pozicijai parlamente. „Turėtumėte suprasti, jog mes jau nebe opozicija“, – pabandė nuraminti savo rėmėjus B. Ivanišvilis.
Dar vienas akibrokštas, kurį Vakarai įvertino kaip „prasto tono“ ženklą, iš karto po rinkimų spaudos konferencijoje B. Ivanišvilio pasiūlymas Gruzijos prezidentui M. Saakašviliui atsistatydinti. Tokia „Gruzijos svajonės“ lyderio retorika atrodė kaip kontrastas nuosaikiems M. Saakašvilio pareiškimams, kuriuose „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ lyderis pripažino savo partijos pralaimėjimą ir pažadėjo bendradarbiauti su opozicija, nepaisant esminių požiūrių skirtumų.
Trys JAV senatoriai – Johnas McCainas, Josephas Liebermanas ir Lindsay Grahamas – iš karto pasmerkė tokį B. Ivanišvilio raginimą ir pagyrė M. Saakašvilį už oriai pripažintą pralaimėjimą. JAV politikų pozicija neliko nepastebėta – jau kitą dieną B. Ivanišvilis atsiėmė savo žodžius pabrėždamas, jog tai buvo tik rekomendacija. „Dėl šalies gerovės mes esame pasiruošę dialogui ir valstybės reikalų sprendimui su Gruzijos prezidentu ir kitais dabartinės vyriausybės atstovais“, – patikino B. Ivanišvilis.
Įtarūs sugyventiniai
Po rinkimų Gruzijos politikoje susiklostė įdomi situacija. Daugumą parlamento mandatų laimėjusiai „Gruzijos svajonės“ koalicijai bent metus, iki 2013 m. spalio prezidento rinkimų, teks sugyventi su opozicijai atstovausiančiu M. Saakašviliu. Prisimenant itin smarkią rinkiminę kovą ir susidūrimus po rinkimų, kyla nemažai klausimų, ar po nominalaus valdžios pasikeitimo pavyks išlaikyti ir civilizuotą valdančiosios daugumos bei opozicijos bendravimą. Juolab kad M. Saakašvilio „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ gavo tik 20 mandatų mažiau, todėl parlamente sudarys stiprią opoziciją. Abejones aštrina ir spėjimai, jog „Gruzijos svajonės“ koalicija parlamente gali skilti į keletą frakcijų.
Tačiau pirmosiomis savaitėmis po rinkimų abi pusės stengėsi susitarti. Jau spalio 5 d. „Gruzijos svajonė“ su „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ atstovais pradėjo derybas, kuriose buvo aptarta naujosios vyriausybės sudėtis. Būsimasis premjeras B. Ivanišvilis vadino susitikimą konstruktyviu ir tikino, jog, nepaisant to, kad planuoja nepalikti nė vieno dabartinės vyriausybės nario, visi kiti pareigūnai išsaugos savo darbo vietas. „Mes nesukelsime problemų ir prezidentas patvirtins ministrų kabinetą, dėl kurio buvo sutarta su „Gruzijos svajonės“ atstovais“, – naujienų agentūrai „Reuters“ teigė derybose tarp dabartinės valdžios ir B. Ivanišvilio koalicijos dalyvavęs „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ atstovas Pavlas Kublašvilis.
Spalio 9 d. įvyko susitikimas akis į akį ir tarp dviejų didžiausių oponentų – B. Ivanišvilio ir M. Saakašvilio. Nors abu politikai akivaizdžiai nerodė simpatijos vienas kitam, po susitikimo „Gruzijos svajonės“ lyderis pasidžiaugė susitikimu. „Esame civilizuota tauta ir gebame demokratiškai sutarti su oponentais“, – akivaizdžiai tarptautinei bendruomenei skirtą frazę buvo parengęs būsimasis Gruzijos vyriausybės vadovas.
B. Ivanišvilis taip pat teigė, jog užsienio politikos klausimais dviejų svarbiausių politinių jėgų požiūriai sutampa, todėl „netolimoje ateityje Gruzija neabejotinai taps NATO nare“. Tai leidžia daryti prielaidą, jog naujosios vyriausybės užsienio politikos kryptis fundamentaliai nesikeis – toliau bus siekiama suartėjimo su Vakarais. Po rinkimų B. Ivanišvilis tvirtino, jog JAV yra pagrindinis Gruzijos partneris, ir pridūrė, kad pirmasis jo užsienio vizitas bus į Vašingtoną.
Kiek labiau komplikuotas atrodo „Gruzijos svajonės“ tikslas atkurti prastus santykius su Rusija. B. Ivanišvilis, regis, suvokia šiltesnių santykių tiek su Vakarais, tiek su Rusija siekio prieštaringumą, tačiau yra pasiryžęs laviruoti, remdamasis „sėkmingu Baltijos valstybių pavyzdžiu“. Vis dėlto būsimasis ministras pirmininkas turi pakankamai aiškų susitaikymo su Rusija planą ir neskubės pakeisti santykių per vieną dieną. „Iš pradžių turime dirbti ties kultūrinių ir prekybinių santykių plėtra. Tik paskui reikėtų koncentruotis ties teritorinio vientisumo klausimu“, – interviu „Euronews“ kanalui svarstė B. Ivanišvilis.
