Spalio 3 d. įvykę pirmieji JAV kandidatų į prezidentus debatai tarp gubernatoriaus Mitto Romney ir dabartinio prezidento Baracko Obamos nustebino ne vieną. Prieš tai apklausose vis atsiliekantis bei politiškai nekorektiškai apie opozicijos rinkėjus išsireiškęs M. Romney įveikė dabartinį JAV prezidentą, o praėjus savaitei po jų – išsiveržė į priekį ir rinkėjų apklausose.
Ši JAV prezidentų rinkimų kampanija jau nuo pat pradžių buvo gana keista. Dar niekada Respublikonų partijai nebuvo taip sunku išrinkti tinkamą kandidatą, galintį pasipriešinti dabartiniam JAV prezidentui.
Išrinktas kandidatas M. Romney neblizgėjo populiarumu, o keletas politiškai nekorektiškų klaidų jo populiarumą sumenkino dar labiau. Tačiau prieš savaitę pasibaigę pirmieji prezidentiniai debatai (jų iš viso bus trys) staiga pakeitė politinių simpatijų vėjus visai netikėta linkme. Gubernatorius M. Romney atsistojo ant to paties populiarumo laiptelio kaip ir B. Obama. BBC apžvalgininko Marko Mardello nuomone, B. Obamai reikės pasitelkti visas pastangas ateinančiuose debatuose, jei jis nori išsaugoti savo pozicijas šiuose rinkimuose.
„Obamos apsauga“ – esminis kritikos objektas
Daugiausia dėmesio pirmuosiuose debatuose buvo skirta sveikatos apsaugos temai. Prie pareiškimų šia tema abu dalyviai grįždavo kas keletą minučių. Ši tema dėmesio centre atsidūrė dėl vadinamosios „Obamos apsaugos“ (angl. „Obama Care“) reformos. Šis sveikatos apsaugos pertvarkymo paketas, kėlęs daugybę aistrų, buvo priimtas JAV Kongrese dar 2010 m. M. Romney debatuose teigė, jog ši plataus spektro pertvarkymus atnešanti reforma buvo „prastumta“ prezidento B. Obamos nesitariant su Respublikonų partija. Masačusetso gubernatorius taip pat aiškino, jog surinkta 15 žmonių darbo grupė šiam projektui parengti buvo bemaž neteisėta. Puolimo stilių debatų metu išlaikęs M. Romney tęsė atakas išreikšdamas nusivylimą prezidento sprendimu nepalikti sveikatos apsaugos sektoriaus priežiūros funkcijų JAV valstijoms. Federalinei valdžiai kandidatas į prezidentus paliktų tik „gelbėtojo” vaidmenį, kuris įsikištų tik iškilus nesutarimams ar finansavimo problemoms.
Prezidentas B. Obama atsakydamas į dvejones dėl savo surinktos ekspertų darbo grupės gynė šios profesionalumą ir teigė, kad ji buvo sudaryta iš savo darbą geriausiai išmanančių specialistų sveikatos apsaugos srityje. Tačiau M. Romney tvirtai laikėsi savo nuomonės: apsisprendimo teisė turėtų būti palikta piliečiams bei smulkiesiems verslininkams, kurie, savo ruožtu, galėtų pasirinkti jų poreikius atitinkantį gydymo planą.
Kas pakeitė M. Romney?
Išanalizavus debatuose išsakytas pozicijas galima išskirti du pagrindinius varžovų pozicijų skirtumus ekonomikos srityje: B. Obama valdžios sektoriaus deficitą ketina mažinti keldamas mokesčius, o gubernatorius M. Romney yra kategoriškai prieš tokį sprendimą.
B. Obama pasisakė už mokesčių didinimą smulkiajam verslui nuo 35 proc. iki 40 proc., kam labai prieštaravo respublikonų kandidatas. Pagrindine to priežastimi gubernatorius įvardijo ypač sumažėjusius naujų įmonių steigimo rodiklius ir rėmėsi Nacionalinės nepriklausomo verslo federacijos studija, kurioje teigiama, kad toks B. Obamos sprendimas galėtų lemti 700 tūkst. darbo vietų praradimą. Siekdamas didesnio įtaigumo M. Romney nevengė ir konkrečių pavyzdžių: „Aš kalbėjau su žmogumi, dirbančiu elektronikos versle. Jis turi keturis darbuotojus. Jis ir jo sūnus suskaičiavo, kiek jų verslas sumoka mokesčių. Tai sudaro beveik 50 proc. viso, ką jie uždirba!“
Nors B. Obama bandė gintis kalbėdamas apie teigiamus pokyčius jam esant prezidentu ir aiškindamas, kad spartėja naujų darbo vietų kūrimas, o mokyklų reforma padeda labiau integruoti jaunimą į darbo rinką. Tačiau M. Romney išmušė iš vėžių B. Obamą nesilaikydamas vien aklo puolimo, jog būtina mažinti mokesčius ar panaikinti valdžios reguliavimą. „Matyt, B. Obama tikėjosi išgirsti kampanijos metu įprastus M. Romney argumentus prieš valdžios kišimąsi į ekonomiką ir būtinybę mažinti mokesčius, tačiau debatuose staiga išvydo kitą Mittą Romney“, – teigia „Chicago Tribune“ apžvalgininkas Steve’as Chapmanas. Masačusetso gubernatorius staiga prabilo apie neįmanomą laisvosios rinkos egzistavimą be reguliavimo ir teigė nepriimsiantis jokių mokesčių mažinimo pasiūlymų, kurie padidintų JAV deficitą. „B. Obamai teko ginčytis su paskutinę minutę pakeistu, kitu M. Romney“, – netikėtą M. Romney transformaciją apibūdino S. Chapmanas.
Tai nebuvo vienintelė B. Obamos problema debatuose. Išanalizavę „The New York Times“ pateiktą debatų nuorašą galima buvo pastebėti ir kai kurias debatų vedėjo Jimo Lehrerio klaidas. Jis neretai sunkiai sugebėdavo kontroliuoti dalyvių kalbėjimo laiką. M. Romney naudodamasis savo agresyviomis kalbėjimo manieromis debatuose sugebėdavo „peršaukti“ J. Lehrerį taip gaudamas daugiau laiko bei sužlugdydamas JAV prezidento viltis atsikirsti. Kaip teigia S. Champmanas, B. Obama debatuose atrodė kaip „kiaulę tamsioje daržinėje besivaikantis trumparegis fermeris“.
Diena po rytojaus (debatų)
Nors ir nurijęs nusivylimo kartėlį dabartinis JAV prezidentas greičiausiai nesitikėjo tokio debatų poveikio rinkėjams. Apklausus amerikiečius po pirmųjų debatų, net 66 proc. jų teigė, kad debatuose geriau pasirodė M. Romney, ir tik 20 proc. apklaustųjų manė, kad pranašesnis buvo B. Obama. JAV prezidentas vis dar išlieka populiarus jį visada palaikiusiose valstijose, tačiau net ir kai kuriose iš jų situacija po debatų pasikeitė, o amerikiečiai ima dvejoti savo pasirinkimu.
Prezidentas dar prieš keletą dienų turėjęs nedidelį pranašumą apklausose dėl ekonomikos plano, ši pranašumą po debatų atidavė konkurentui. M. Romney pozicijai ekonomikos klausimams pritarė jau 4,6 proc. apklaustųjų daugiau nei B. Obamos pasiūlymams. Naujų darbo vietų sukūrimo klausimais M. Romney taip pat pralenkė dabartinį JAV prezidentą, nors dar prieš mėnesį B. Obamai šiuo klausimu pritarė 5,8 proc. apklaustų amerikiečių daugiau nei M. Romeny.
RealClearPolitics.com duomenimis, rugsėjo pabaigoje dabartinis JAV prezidentas B. Obama turėjo bemaž 49 proc. jį palaikančių rinkėjų balsų, o M. Romney – 44,5 proc. Tačiau, pastaraisiais apklausų duomenimis, M. Romney šiuo metu išlygino rezultatą ir abu kandidatai turi maždaug po 47–48 proc. palaikančiųjų.
Vis dėlto apklausos tėra momentiniai vaizdai. „Kas tikrai turėtų rūpėti – tai rinkėjų nuostatų tendencijos, o ne vienas atskiras faktas“, – teigia BBC korespondentas M. Mardellas. Dar svarbiau, kaip debatai paveiks vis dar svyruojančių valstijų (tokių kaip Florida) gyventojų nuomonę, nes kaip tik laimėtojai jose „pasiims viską“ – t. y. JAV prezidento postą.
