Spalio 28 d. Ukrainoje vyks parlamento rinkimai. Pastaruoju metu kaltinama demokratijos užgniaužimu Ukrainos valdžia bando demonstruoti besilaikanti europietiškų standartų, tačiau atsikratyti senų įpročių ir manipuliacijų – per daug sudėtinga.
Nuo pat rinkiminių kampanijų pradžios tarptautinė bendruomenė linkusi nurašyti šiuos rinkimus kaip nedemokratiškus. Visų dėmesio centre vis dar buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko įkalinimas – pernai ji buvo apkaltinta piktnaudžiavimu valdžia ir įkalinta septyneriems metams. JAV ir ES pasmerkė šį teismo sprendimą kaip politiškai motyvuotą, vadindamos tokius Ukrainos valdžios veiksmus selektyviu teisingumu. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ragino Ukrainos valdžią užtikrinti, kad visi, net ir įkalintieji, politiniai lyderiai galėtų dalyvauti rinkimuose.
Vasarą iš devynių partijų suformuoto opozicinio bloko „Tėvynė“ bendro sąrašo pirmosios dvi vietos buvo skirtos J. Tymošenko ir kitam politiniam kaliniui Jurijui Lucenkai, tačiau jiems kandidatuoti šiuose rinkimuose neleista. Svarbiausių opozicinių veikėjų išbraukimas iš rinkimų sulaukė tarptautinės bendruomenės kritikos. „Gali būti, kad rinkimai bus techniškai laisvi ir teisingi, bet negerbiami politine prasme vien dėl fakto, kad pagrindiniai opozicijos lyderiai yra neįtraukiami į procesą“, – teigė Europos Tarybos generalinis sekretorius Thorbjørnas Jaglandas.
Tiek JAV, tiek ES perspėjo Ukrainą, jog J. Tymošenko byla yra kliūtis geriems Ukrainos ir Vakarų santykiams. Tarptautinės bendruomenės spaudimas Ukrainai svyruoja nuo griežtų pareiškimų iki skatinančios retorikos. JAV Senatas priėmė rezoliuciją, reikalaujančią nedelsiant paleisti į laisvę buvusią premjerę ir siūlančią sankcijas pareigūnams, atsakingiems dėl J. Tymošenko įkalinimo. Net NATO pareigūnai, šiaip jau retai komentuojantys politinius rinkimus konkrečiose šalyse, įsitraukė į diskusiją. „Tikiu, jog parlamento rinkimai suteiks jūsų šaliai galimybę įrodyti, kad ji yra ištikima demokratinėms vertybėms. Aljansas laiko šiuos rinkimus labai svarbiu kertiniu akmeniu“, – kalbėjo NATO Generalinio sekretoriaus pavaduotojas Gaboras Iklody.
Teorija ir praktika
Ukrainos valdžia vengė reaguoti į tarptautinės bendruomenės kritiką, mat nusprendė, jog darbai svarbiau už žodžius. Įtikinti, kad Ukrainos rinkimai bus demokratiški, nuspręsta keičiant formalias rinkimų taisykles, ir naudoti modernias technologijas – pavyzdžiui, vyks tiesioginės transliacijos internetu iš balsavimo apylinkių. Tačiau kai kurių painių įstatymų nuostatų įgyvendinimas realybėje yra abejotinas. 2011 m. lapkričio mėn. priimtas naujas rinkimų įstatymas, kuriame atsižvelgta ir į kai kurių tarptautinių organizacijų pasiūlytas rekomendacijas. Ekspertų teigimu, nors kai kurios įstatymo dalys yra itin detalizuotos, kiti svarbūs rinkimų aspektai liko nepakeisti ir didele dalimi priklauso nuo politinės valios juos įgyvendinti. „Apskritai rinkimų įstatymas sukuria stiprų pagrindą demokratiškam rinkimų procesui“,– teigė ESBO spalio 4 d. pranešime, tačiau pridūrė: „Jei bus įgyvendintas tinkamai.“
Jau rinkimų išvakarėse akivaizdu, jog tam tikrais atvejais teorija prasilenkia su praktika. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių – naujajame rinkimų įstatyme žiniasklaidai iškeltas reikalavimas pateikti „subalansuotą informaciją“. Tačiau nenurodyta, ką šis reikalavimas reiškia, todėl paliekama didelė interpretacijos laisvė. Nemažai kritikos sulaukė rinkimų komisijų sudarymo principas ir funkcionavimo skaidrumas. Iš parlamento rinkimus administruojančių trijų lygių rinkimų komisijų tik Centrinė rinkimų komisija dirba nuolat. Pasak tarptautinių stebėtojų, pastaroji reguliariai rengia visuomenei atvirus posėdžius, kaip ir reikalauja įstatymas, nors anaiptol ne visi posėdžiai vyksta atvirai.
Apygardų rinkimų komisijos yra sudaromos iš partijų deleguotų asmenų – partijų narių dalyvavimas apygardų rinkimų komisijose iš principo turėtų užtikrinti konkurencingą rinkimų aplinką. Tačiau didžioji dalis vietų apygardų rinkimų komisijose išdalijama loterijos būdu. Europos Tarybos socialistų grupės lyderis Andreasas Grossas teigia, kad rinkimų komisijų formavimas ir sudarymas Ukrainoje yra „visiškas farsas“. Loterijos principas iškreipia partijų atstovavimą komisijose opozicijos nenaudai. Negavusios nė vienos vietos apygardų rinkimų komisijose nukentėjo būtent opozicinės partijos, turinčios galimybę patekti į parlamentą – „Laisvė“ ir Vitalijaus Kličko vadovaujama UDAR.
Manipuliacijos rinkėjų lūkesčiais
Rinkimų kampanijos pradžioje, liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje, bent keturios Ukrainos visuomenės apklausų agentūros rodė, jog bendras opozicijos (Jungtinės opozicijos, UDAR ir „Laisvės“) palaikymas maždaug dešimt procentinių punktų viršijo dabartinių valdančiųjų partijų (Regionų ir Komunistų partijų). Tačiau rugpjūčio viduryje situacija pradėjo radikaliai keistis – Razumkovo centro ir Demokratinių iniciatyvų fondo duomenimis, valdančiosios partijos jau šiek tiek lenkė opozicines, o rugsėjį persvara dar labiau išaugo opozicijos nenaudai. Tokie rezultatai greitai buvo išplatinti žiniasklaidoje.
Kadangi nebuvo jokių reikšmingų įvykių, galėjusių lemti tokį staigų valdančiųjų partijų populiarumo kilimą ir opozicijos palaikymo sumažėjimą, staigus rinkėjų nuomonės pokytis atrodo įtartinas. Vienas iš galimų paaiškinimų – išankstinio rinkėjų nuomonės programavimo idėja. Ji gali būti visai tikėtina, turint omenyje didelės dalies Ukrainos žiniasklaidos politizavimą ir prezidento Viktoro Janukovičiaus polinkį pasitelkti viešųjų ryšių kampanijas.
Kai kurios nepriklausomos žiniasklaidos priemonės teigia, kad jaučia tiesioginį spaudimą iš valdžios institucijų. Televizijos „TVi“ vykdantysis direktorius Mykola Kniažitskis sulaukė mokesčių tarnybos kaltinimų, kad nuslėpė maždaug 375 tūkst. JAV dolerių (apie 1 mln. litų) mokesčių. M. Kniažitskis įsitikinęs, kad pareikšti kaltinimai yra tiesiogiai susiję su rinkimų kampanija.
Vis dėlto artėjant rinkimams opozicijos ir valdančiųjų partijų galimybės atrodo apylygės. Spalio pradžioje Demokratinių iniciatyvų fondo atliktos apklausos duomenimis, Regionų partiją palaikė 23,3 proc. apklaustųjų, o opozicines UDAR ir Jungtinės opozicijos bloką – atitinkamai 16 ir 15,1 proc. „Mes patenkinti šiais rezultatais, – agentūrai „Reuters“ teigė V. Kličko. – dabartinės tendencijos rodo, kad mes išlaikome savo populiarumo kreivę ir likus trims savaitėms iki rinkimų dar galime padidinti savo populiarumą.“
Būta ir akivaizdžių valdžios bandymų sužadinti potencialių rinkėjų emocijas ir sutelkti juos remti dabartines valdančiąsias partijas. Rugsėjį Ukrainos parlamentas tik per plauką nepriėmė homofobiško įstatymo, teigiančio, jog homoseksualizmas yra grėsmė nacionaliniam saugumui. 2011 m. Goršenino instituto atliktos apklausos duomenimis, 78 proc. ukrainiečių buvo neigiamai nusiteikę homoseksualizmo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, panašu, jog perrinkimo siekiančių politikų apeliavimas į daugumos rinkėjų emocijas buvo rinkiminis triukas. Nors jis sukėlė didelį tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą, vidaus kova dėl valdžios tampa svarbesnė. Artėjant rinkimų datai, tokių pastangų žaisti rinkėjų emocijomis gali būti vis daugiau. Kaip tik priešrinkiminiam laikotarpiui tarptautiniai stebėtojai skiria daugiausia dėmesio, nes nuo to priklausys bendras rinkimų sąžiningumo įvertinimas.
