Miežiškių Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas 43 metų Rimantas Visockis nusprendė neapsiriboti vien žmonių sielų ganymu ir nerti į verslo vandenis.
Kurs saulės elektrines
Lietuvoje tarsi grybai po lietaus dygsta nedidelio galingumo vėjo ir saulės jėgainės. Jų savininkams verslas garantuotas – valstybė iš jų net dvylika metų įsipareigoja supirkti elektros energiją.
Šia aukso gysla susigundė ir Panevėžio rajono Miežiškių Švč. Mergelės Marijos bažnyčios klebonas R.Visockis, nors kunigams pagal Bažnyčios įstatymus ir draudžiama užsiimti verslu.
Dvasininkas su partneriu Mindaugu Repšu Miežiškiuose, buvusiame aerodrome, 2,62 ha žemės sklype, planuoja pastatyti 11 saulės elektrinių iki 30 kW galios. Dar tiek pat saulės elektrinių modulių turėtų iškilti Miežiškių seniūnijos Steponiškio kaime, 4 ha sklype.
Saulės elektrinėse ant specialių konstrukcijų bus sumontuoti 124 fotovoltiniai iki 240 kW galios moduliai.
Pirmajame sklype saulės elektrinės užims 1,298 ha plotą, antrajame – beveik vieną hektarą.
Pagaminta elektros energija bus tiekiama į AB „Lesto“ eksploatuojamus tinklus.
Planuojama, kad elektrinės – iš viso 22 moduliai, bus eksploatuojamos ne mažiau kaip 20 metų.
Kiekvienai jėgainei statyti įkurtos atskiros uždarosios akcinės bendrovės. Kai kurių direktorius yra R.Visockis, kai kurių – jo verslo partneris.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas, susipažinęs su R.Visockio ir jo partnerio pateiktu verslo planu, konstatavo, kad šiai ūkinei veiklai, kurioje bus naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai, poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nes elektrinės moduliai bus statomi atviroje teritorijoje, toli nuo gyvenamųjų namų. Numatomos veiklos teritorijoje nėra istorinių kultūrinių ar archeologinių vertybių, sklypai nepatenka į saugomas teritorijas.
Verslininkams dabar reikia baigti tvarkyti elektrinių statymo reikalus Energetikos ministerijoje.
Mėgins gauti ES paramą
R.Visockis sakė, kad vadinamajame žaliosios energetikos versle dalyvauja kaip fizinis asmuo. Jis patikino, kad parapija tuo reikalu neužsiima.
Kunigas neslepia, kad imtis saulės elektrinių statybos paskatino šalies valdžios sudarytos geros sąlygos tokiam verslui. Mat kiekvienas tokios elektrinės savininkas yra garantuotas, kad iš jo įmonės elektra bus superkama ištisus 12 metų ir brangiau nei rinkos kaina.
Be to, tokios nedidelio galingumo elektrinės, skirtingai nei kitos, galės nemokamai prisijungti prie „Lesto“ tinklų, kad galėtų jiems parduoti elektrą.
Jeigu viskas klostysis sėkmingai, elektrinės Miežiškiuose ir Steponiškio kaime gali iškilti jau kitąmet.
2013 metais populiariausių iki 30 kW galios neintegruotų jėgainių elektros supirkimo tarifas yra 1,44 Lt/kWh. Valstybė elektrą iš tokių elektrinių supirks po 1,25 Lt/kWh.
Jau turinčiųjų leidimus įrengti jėgaines mažesnis tarifas nepalies. Jis tvirtinamas išdavus leidimą ir vėliau nekinta.
Tad dabar R.Visockio ir jo verslo partnerio didžiausias rūpestis greičiau gauti leidimą iš Energetikos ministerijos.
Jiems reikia paskubėti. Energetikos ministerija susigriebė, kad žaliosios energetikos plėtra tampa nebekontroliuojama ir elektros vartotojai gali nebepakelti jų pečius užgriuvusios naštos. Jeigu valstybė brangiai pirks elektra, kils kainos vartotojams.
Todėl ministerija prakalbo apie būtinybę riboti smulkiųjų saulės elektrinių plėtrą.
R.Visockis prisipažino nesąs garantuotas, kad jie suspės įšokti į traukinį.
„Gali nieko ir neišeiti“, – teigė kunigas.
Pasak specialistų, vienos tokios elektrinės pastatymas kainuoja apie 180 tūkstančių litų.
Miežiškių Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonas, paklaustas, ar į ne vieną milijoną kainuosiantį projektą investuoja savus pinigus, ar ims paskolą iš banko, atsakė, kad tokioms jėgainėms statyti galima gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Į klausimą, ar sėkmės atveju finansinės naudos turėtų ir parapija, pavyzdžiui, gal saulės jėgainių gaminama elektra būtų šildoma bažnyčia, dvasininkas atsakė, kad galbūt.
R.Visockis neneigė, kad Bažnyčios įstatymai draudžia kunigams būti uždarųjų akcinių bendrovių vadovais, tačiau mano, kad labai nenusižengia.
„Juk ne narkotikų ar ginklų verslu užsiimu“, – sakė jis.
Kunigas patikino, kad jam svarbiausia – tarnystė Dievui ir žmonėms, dvasininko sutanos jis neketina iškeisti į pasauliečio kostiumą.
Verslas – ne kunigams?
Panevėžio vyskupijos kurijos kancleris ekonomas, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys teigė, kad kurija nėra informuota apie kunigo R.Visockio planus užsiimti verslu.
Pasak jo, pagal bažnytinę teisę dvasininkai negali būti bendrovių, įmonių vadovai. Jų darbas turi apsiriboti ganytojiška, visuomenine veikla. Tačiau niekas nedraudžia parapijai imtis iniciatyvos užsidirbti pinigų. Tiesa, jeigu šiuo atveju elektrines būtų sumaniusi statyti parapija, jai reikėtų gauti vyskupijos leidimą.
R.Zdanys irgi svarsto, kaip sumažinti Šv. Petro ir Povilo bažnyčios šildymo išlaidas. Dvasininko akys krypsta į atsinaujinančius elektros energijos šaltinius. Tačiau jis veiktų parapijos vardu ir su vyskupijos žinia.
Beje, kancleris pateikė kelis pavyzdžius, kai verslu sėkmingai užsiima arkivyskupijos. Kauno arkivyskupija yra įsteigusi kredito uniją, Vilniaus – laidojimo paslaugų įmonę. Tiesa, visoms joms vadovauja pasauliečiai.
Vakar svarbiuose dvasininkų susitikimuose dalyvavęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas susilaikė nuo išsamesnio komentaro.
Aukštas dvasininkas iki tol apie Miežiškių Švč. Mergelės Marijos parapijos klebono idėjas imtis verslo nieko nebuvo girdėjęs.
Vyskupas tik patikino, kad precedento, jog kunigas tuo pat metu ir būtų uždarosios akcinės bendrovės vadovas, vyskupijoje nėra.
Bistrampolio dvarą atgaivinęs ir neoficialiai jo šeimininku laikomas kunigas Rimantas Gudelis jokiai įmonei nevadovauja. Tiek dvasininkų luomo atstovai, tiek jį pažįstantys pasauliečiai neabejoja jo gebėjimais daryti verslą.
Klebonas nenustygsta vietoje
Originalių idėjų nestokojantis, stengiantis su kiekvienu surasti bendrą kalbą ir į žmonių širdis prisibelsti ne sausais pamokslais, o paprastais, šiltais žodžiais, R.Visockis dėl dvasininkui netipiško būdo ne kartą yra patekęs į vyskupijos nemalonę.
Kunigas pirmą kartą skandalingai išgarsėjo švęsdamas savo 33 metų gimtadienį Daujėnuose, šarvojimo salėje. Vidurnaktį jo garbei bažnyčios tarnas paskambino varpais ir ant kojų sukėlė visą gyvenvietę.
Po metų, 2003-iųjų rudenį, „Aro“ pareigūnų dvasininkas buvo užkluptas Marijampolės apskrities Kalvarijos savivaldybėje. Pirtyje jis puotavo su vienos vietos nusikalstamos grupuotės lyderiu, teistu už reketavimą. Draugijoje buvo ir merginų. Tą kartą kunigui buvo nustatytas vidutinis girtumas.
Po šio įvyko R.Visockio pareigos buvo suspenduotos. Jis atgailavo sostinės Bernardinų vienuolyne. Po atgailos kurį laiką glaudėsi Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros parapijos namuose.
Vyskupui J.Kauneckui pasižadėjęs pasitaisyti, R.Visockis buvo paskirtas klebonauti į Panevėžio rajoną.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
