Jei vyrai kur kas dažniau vadovauja įmonėms negu moterys, jie turėtų būti geresni vadovai. Bet statistika rodo, kad tokia prielaida yra klaidinga.
Moterys vadovauja maždaug trečdaliui šalyje veikiančių įmonių. Ir nors per pastaruosius 10 metų moterų vadovių dalis įmonėse beveik nekito, per pastaruosius keletą metų išryškėjo skirtumai tarp moterų ir vyrų vadovaujamų įmonių. Statistiniai duomenys, surinkti kreditų biuro „Creditinfo“, kalba pastarųjų nenaudai.
Tiesa, nors vyrai pagal tam tikrus įmonių rodiklius gali būti vadinami prastesniais vadovais negu moterys, renkantis naują vadovą į tai dažniausiai neatsižvelgiama. Airida Zavadskė, personalo konsultacijų bendrovės „Profiles International“ vadovė, sakė nesusidurianti su prašymais įmonei surasti būtent vadovę moterį ar vadovą vyrą. Vis dėlto, anot jos, dažnai įsivaizduojama, kad moterys yra kruopštesnės, atsakingesnės, labiau gebančios paskirstyti dėmesį kelioms užduotims. Tuo tarpu vyrai laikomi aktyvesniais, labiau susitelkusiais į vieną tikslą ir ambicingesniais.
Pašnekovės teigimu, būtent tokie ir įvairūs kiti stereotipai kartais užkerta kelią darbuotojui susirasti įdomias pareigas, o organizacijai – įsigyti puikų specialistą. „Sykį vadovas atmetė kandidatą, kurio gyvenimo aprašyme prie pomėgių buvo įrašytas valgio gaminimas. Ar tai ką nors sako apie kandidatą? Tikrai ne. Greičiau leidžia daryti tam tikras išvadas apie vadovą“, – dėstė personalo atrankos specialistė.
Vadovauja mažesnėms
„Creditinfo“ duomenys rodo, kad vienas vadovas bendrovei vadovauja vidutiniškai 6 metus. Vyrai daugiausia vadovauja pramonės, komunalinių paslaugų, statybos, transporto ir žemės ūkio bendrovėms. Moterį vadovę dažniau galima pastebėti prekybos, finansų, paslaugų, viešbučių ir maitinimo įmonėse. Tuo metu nekilnojamojo turto veikla užsiimančiose įmonėse vadovų santykis tarp vyrų ir moterų yra vienodas.
Moterys dažniau vadovauja mažesnėms įmonėms, kurių apyvarta nesiekia 3 mln. litų. Mažesnėse įmonėse vadovės moterys užima apie 30 proc. visų vadovaujančių pozicijų. Palyginimui, didžiosiose įmonėse, kurių apyvarta didesnė nei 30 mln. litų, moterys sudaro 10 proc. visų vadovų.
„Taip yra dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių moterys padaro daug smulkių automobilių avarijų, bet retai sukelia tragiškų katastrofų. Dažniausiai moterys priima atsargesnius ir mažiau rizikingus sprendimus. Tai reiškia, kad moterų valdomas verslas retai kada šauna į svaiginančias aukštumas per trumpą laiką, bet lygiai taip pat jie yra tvaresni ir atsparesni sukrėtimams“, – komentavo A. Zavadskė.
„Creditinfo“ sukaupta statistika taip pat rodo, kad vyrams, kurie užima vadovų pozicijas, tenka didžioji įmonių pradelstų skolų dalis, arba beveik 90 proc. viso skolų portfelio. Moterims lieka maždaug 10 proc. viso skolų portfelio.
„Moterys atsakingiau žiūri į prisiimamus ir jau prisiimtus įsipareigojimus, jos mažiau linkusios rizikuoti. Tai tik patvirtina statistiškai patikrintą ir empiriškai vis dažniau pripažįstamą tiesą, kad moterys valdo įmones atsakingiau, o tokios įmonės pasižymi mažesne mokumo rizika“, – komentavo Alina Buemann, kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė.
Bet daugiau uždirba
Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlikti tyrimai rodo, kad to paties lygio pareigas užimančių ir panašią vertę sukuriančių darbuotojų vyrų ir moterų atlyginimai gali skirtis net iki 17 proc. vyrų naudai. Tačiau, kalbant apie vadovų lygmenį, pastebima, kad daugiau uždirba moterys.
„Tirdami 66 tūkst. darbuotojų atlyginimus pastebėjome tendenciją, kad labiausiai skiriasi to paties lygio pareigas užimančių vyrų ir moterų žemiausios grandies pareigybių atlyginimai – 17 proc. Biuro darbuotojų, specialistų ir vidurinės grandies vadovų lygmenyje skirtumas tarp vyrų ir moterų sudaro 3,4 proc.“, – sakė Eligijus Kajieta, „Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Baltijos šalims.
Tačiau jis pabrėžė, kad aukščiausių vadovų segmente šis skirtumas pasikeičia moterų naudai. Vadovaujančios moterys uždirba iki 10 proc. daugiau nei tas pačias pozicijas užimantys vyrai.
„Hay Group“ tyrimai atskleidžia ir kitą dalyką – geriausiai sekasi toms vadovėms moterims, kurioms pavyksta sujungti vyrišką ir moterišką vadovavimo stilių. Sėkmingai organizacijoms vadovauja moterys, žinančios, kada reikia būti griežtoms ir naudotis asmeniniu pavyzdžiu, o kada skatinti darbuotojus tobulėti ir taikyti moteriškus lyderystės principus.„Tokios vadovės sukuria gerokai efektyvesnį, į veiklos rezultatų pasiekimą nukreiptą organizacijos klimatą nei vadovai vyrai ar kitos vadovaujančios moterys, kurios remiasi vien vyriškomis lyderystės savybėmis“, – sakė E. Kajieta.
Savo ruožtu A. Zavadskė pažymėjo, kad kur kas lengviau pasakyti, kuo skiriasi geras vadovas nuo blogo, nei kuo skiriasi geras vadovas vyras nuo geros vadovės moters. Geru vadovu gali būti laikomas tas, kuris parodo darbuotojams, ko iš jų tikisi, suteikia reikiamas darbui priemones ir įgaliojimus, aiškiai ir laiku išsako kritiką bei pagyrimus, skatina darbuotojų tobulėjimą ir pats siekia nuolat tobulėti.
„Blogi vadovai niekam nedeleguoja užduočių ir pernelyg daug stengiasi atlikti patys bijodami, kad pavaldiniai darbus atliks prasčiau (ar geriau!) už juos, jie „gesina gaisrus“ užuot planavę ir mąstę į priekį, nevertina savo žmonių, o jei ir vertina, to neparodo. Galų gale, prasti vadovai nesikeičia, nes nemato savo trūkumų ir problemų, kurias sukelia. Tai yra elgesys, kuris gali būti vienodai būdingas tiek vyrams, tiek moterims“, – kalbėjo personalo atrankos specialistė.
Tendencija ar atsitiktinumas?
Tiesa, A. Zavadskė įvardijo ir dar vieną priežastį, kodėl moterims nepavyksta pramušti vadinamųjų stiklinių lubų. Dalis jų pačios atsisako dirbti visą (o kalbant apie aukščiausio lygio vadovus – ir nenormuotą) darbo dieną, nuolat keliauti ir priimti sudėtingus, įtampą sukeliančius sprendimus, nes nori daugiau laiko skirti šeimai.
„Plokštėjant organizacijoms, vidurinės grandies vadovų reikia mažiau. Atitinkamai šuolis iš specialisto į vadovo pareigas ar iš vieno lygio vadovo į kito lygio vadovo pareigas tampa kur kas statesnis ir sunkiau atliekamas“, – kalbėjo A. Zavadskė. Ji pridūrė, kad ypač sunku jį atlikti grįžtant į darbo rinką po pertraukos, o daugelis moterų tokią pertrauką daro.
Beje, Europos Parlamentas, norėdamas padėti moterims kilti karjeros laiptais, siūlo numatyti privalomas moterų kvotas įmonių valdybose ir politinėse institucijose. A. Zavadskė teigė pozityviai vertinanti šią iniciatyvą ir priminė, kad „Credit Suisse“ tyrimų institutas prieš kurį laiką suskaičiavo, jog organizacijų, tarp kurių valdybos narių yra moterų, akcijų vertė per 6 metus aplenkė panašaus dydžio organizacijų, neįtraukusias moterų į valdybas, akcijų vertę 26 proc.
„Tai pernelyg didelis skaičius, kad būtų atsitiktinumas. Būtų galima klausti, ar reikia kvotų – jei moterys valdyboje yra vienareikšmiškas privalumas, tai pragmatiškai mąstantis verslas ir be kvotų įtrauks vis daugiau lyčių pusiausvyros. Tai būtų tiesa, jei verslas iš tiesų būtų tik pragmatiškas. Deja, jis toks nėra“, – sakė A. Zavadskė.
Tačiau Ornella Barra, kompanijos „Alliance Boots“ valdybos narė ir farmacijos skyriaus vadovė, kiek anksčiau IQ teigė kategoriškai nesutinkanti su europarlamentarų sukurptu pasiūlymu.
„Svarbu, kad talentingos moterys tobulėtų, siektų karjeros. Tačiau rinkti jas į įmonių valdybas tik dėl kvotų būtų neteisinga. Žmonės į įmonių valdybas turi patekti dėl savo sugebėjimų – dėl to, kad yra geri vadybininkai, dirba daug ir aistringai, turi idėjų, supranta, ko reikia kompanijai, ir yra jai atsidavę. Kartais rasti gerą specialistą ir taip yra labai sudėtinga. Todėl kvotos tik apsunkintų situaciją“, – aiškino „Alliance Boots“ valdybos narė.
Anot pašnekovės, šie jos žodžiai jokiu būdu nereiškia, kad dauguma moterų yra prastesnės vadovės nei vyrai. „Lyderis turi dirbti su ugnele, priimti drąsius sprendimus tinkamu metu. O tai nepriklauso nuo lyties, tai priklauso nuo paties žmogaus“, – dėstė O. Barra.
