Švietimo ministro Gintaro Steponavičiaus pasirašyta nauja tvarka, kaip bus sudaroma stojančiųjų į aukštąsias mokyklas ir pretenduojančių į valstybės finansuojamas vietas eilė, virto keistu detektyvu.
Pirmosiomis savaitėmis ėmę protestuoti dabartiniai vienuoliktokai, kuriems nuo 2014 m. tektų išmėginti naują tvarką, privertė G. Steponavičių teisintis, kad nebuvo tinkamų diskusijų dėl šių pokyčių. Tarsi mėgindamas taisyti padėtį, švietimo ministras užsiminė, kad galima tvarką nukelti ir iki 2015 m. Tam tereikia, kad tokiam tvarkos įsigaliojimui pritartų Lietuvos universitetų Rektorių konferencija. Tačiau rugsėjo 21 d. Rektorių konferencija nutarė, kad atidėti tvarkos nereikia. Šios konferencijos dalyvių teigimu, atidėjimui nepritarė ir susitikime dalyvavusi Švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
Po savaitės persigalvojo ir ministras. G. Steponavičius rugsėjo 27 d. surengtoje spaudos konferencijoje jau aiškino, kad „sprendimas savo turinio prasme yra pozityvus ir būtinas dėl 2014 m. stojimo sąlygų“. Be to, anot ministro, dauguma mokyklų jau spėjo pertvarkyti ir pakeisti pamokų krūvio tvarkaraščius, todėl ir bėdos daugiau nebeliko.
Tokiam blaškymuisi nepritarė Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, kuri kreipėsi į ministrą dėl numatytos tvarkos ir užsiminė apie galimybę kreiptis į teismą, nes galimai buvo pažeisti moksleivių interesai ir lūkesčiai.
Kas atsakingas?
Kaip aiškino Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, naujos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos buvo patvirtintos dar birželio mėnesį universitetų, kolegijų bei vidurinių mokyklų atstovų, kuriuos į darbo grupę pakvietė Lietuvos aukštųjų mokyklų organizacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). N. Putinaitė teigė, kad vidurinių mokyklų bendruomenė apie naujoves dėl užsienio kalbos mokėjimo vertinimo turėjo žinoti jau vasarą. Kaip – nepaaiškino, tačiau į diskusijas, neva, mokyklos buvo įtrauktos – darbo grupėje dirbo vienas gimnazijų direktorių atstovas.
N. Putinaitė mano, kad parašu naują tvarką į aukštąsias mokyklas patvirtinęs ministras G. Steponavičius neturi teisės čia spręsti savarankiškai. Esą pasigirdus prašymams, kad nauja stojimo tvarka būtų numatyta baigiantiems mokyklas ne 2014 m., o 2015 m., ministras aiškino privalantis atsiklausti Rektorių konferencijos, be šios institucijos sprendimo pažeistų Mokslo ir studijų įstatymą. N. Putinaitė aiškina, kad ministras elgėsi teisingai: „Pagal Mokslo ir studijų įstatymą ministras negali vienašališkai pakeisti tvarkos įsigaliojimo laiko, nesutaręs su aukštosiomis mokyklomis. Juo labiau kad tvarka turėtų įsigalioti 2015 m., reikėtų iš karto sutarti, kokia tvarka turėtų galioti 2014 m., kad nesusidarytų teisinis vakuumas.“
Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo klausimais Virginija Būdienė priminė, kad pagal Mokslo ir studijų įstatymą švietimo ministras turi tik įvertinti aukštųjų mokyklų siūlymus dėl geriausiai baigusiųjų mokyklas eilės sudarymo, bet nėra privalomos būtinybės šią tvarką derinti ar tvirtinti Rektorių konferencijoje. Mokslo ir studijų įstatymas nurodo, kad „geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, parengta įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ši tvarka paskelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios“. Todėl prezidentės patarėjai kelia nuostabą, kad Švietimo ir mokslo ministerijai tariamai reikėjo dar kartą atsiklausti Rektorių konferencijos dėl to, ar turėtų būti naujos tvarkos įsigaliojimas atidėtas iki 2015 m.
Gali būti dvi versijos, kodėl švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius viešai skelbė, kad bus dar kartą atsiklausiama Rektorių konferencijos, o viceministrė N. Putinaitė šioje konferencijoje stengėsi užtikrinti, kad nauja tvarka nebūtų atidėta. Pirma versija – ŠMM vadovybė žaidžia politinius žaidimus bandydama viešai parodyti, kad atsižvelgia į mokytojų ir moksleivių kritiką bei svarsto galimybę atidėti tvarkos įsigaliojimą, tačiau iš tikrųjų skuba kuo greičiau įtvirtinti esamą tvarką. Tokiu atveju Rektorių konferencijos įtraukimas gali būti tariama priedanga – neva, ministerija norėjo kaip geriau, bet aukštųjų mokyklų atstovai neleido. Toks bandymas galbūt galėjo tariamai sumažinti ministro atsakomybę už skubotą sprendimą, tačiau išmanantiems procedūras tikrai nepakeitė nuostatos, kad ministerijos atstovai tik bando ieškoti pretekstų. Antroji versija – pačioje ministerijoje egzistuoja dviguba politika ir interesai, o kairioji ranka nežino, ką daro dešinioji. Tai galėtų paaiškinti, kodėl ministras svarsto vienaip, o viceministrė elgiasi priešingai.
Kartelė ne ten ir ne tokia
Galiausiai viskas liko taip pat, nors dėl naujosios stojančiųjų eilės nustatymo tvarkos kilo įvairių priekaištų – ne tik susijusių su skubotu sprendimo skelbimu, kuriam nebuvo pasirengusios mokyklos, bet ir dėl tam tikrų keistų kriterijų.
„Blogiausia, kad numatomoje tvarkoje taip nuvertinama lietuvių kalba, – teigia prezidentės D. Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo klausimais V. Būdienė. – Prezidentės nuomone, tai yra didelė politinė klaida, nes lietuvių kalbai turi būti skiriama daugiausia dėmesio.“ Anot prezidentės vyriausiosios patarėjos, suprantama, kad užsienio kalbų mokėjimas yra būtinas ir reikšmingas, tačiau jis neturi užgožti lietuvių kalbos svarbos.
N. Putinaitė tikina nesuprantanti, kodėl kilo pasipiktinimas dėl naujų reikalavimų užsienio kalbų mokėjimui – esą numatyta kartelė yra lengvai įveikiama ir mokiniams neturėtų sudaryti problemų. „Nacionalinis egzaminų centras, mūsų prašymu, įvertino šių metų užsienio kalbų egzaminų rezultatus, kurie parodė, kad visi, išlaikę valstybinį egzaminą, prilyginami B1 lygio žinioms. 80 proc. išlaikiusių žinios prilyginamos B2 lygiui“, – aiškino viceministrė.
Kodėl nuspręsta taikyti papildomą žinių kartelę užsienio kalbų žinojimui, N. Putinaitė aiškina paprastai – aukštosiose mokyklose didelė informacijos dalis pateikiama užsienio kalba, tačiau tik mažas studijų spektras reikalauja valstybinio pasirinktos užsienio kalbos egzamino balo. Papildomi žinių kriterijai anglų, vokiečių, prancūzų ar kitai užsienio kalbai gali būti laikomi diskriminaciniais lietuvių kalbos atžvilgiu. Tačiau N. Putinaitė mano, kad reikalavimai dėl gimtosios kalbos žinojimo yra pakankami: „Užsienio kalboms taikoma Europos Sąjungos kalbų vertinimo lygių sistema (nebūtina laikyti brandos egzaminą), o lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas privalomas, taikomi aukštesni vertinimo kriterijai. Nuo to, kiek balų stojantysis bus gavęs už lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, priklausys jo galimybės gauti valstybės finansavimą.“
Galima suprasti, kad Švietimo ir mokslo ministerija nori sukurti tam tikrą filtrą ar kartelę pretenduojantiems į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose. Konkurencijos didinimas tarp besivaržančiųjų dėl valstybinių krepšelių, matyt, yra neišvengiamas. Patys universitetai nėra prieš, kad įstotų kuo gabesni studentai. Tačiau kokia prasmė kurti papildomą kartelę, kuri potencialiai nėra reikšminga maždaug 80 proc. abiturientų? Ir kodėl ši kartelė yra įvedama šalia baigiamųjų egzaminų, kas iki šiol būdavo vienintelis būdas nustatyti pretendentų į aukštąsias mokyklas eilę? Atsakyti į šiuos klausimus Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai negali ar tiesiog nesupranta jų. Tačiau svarbiausias uždavinys, atrodo, yra išsaugoti „teisingą“ veidą, kurio svarba dar labiau išauga prieš pat rinkimus. Savų klaidų pripažinti nesinori, tad greičiausiai tai teks padaryti jau naujam Švietimo ir mokslo ministerijos vadovui. O politinių ambicijų pasekmes, kaip visada, turės ištverti moksleiviai ir mokytojai.
