Visuomet dalyvauju rinkimuose. Renku Seimo narius, prezidentą, Europos parlamentarus, savivaldos tarybos narius. Ir šį kartą Seimo rinkimuose dalyvausiu. Net jei „nėra už ką balsuoti“, visada yra bent „mažesnė blogybė“, kuri leidžia pasirinkti mažiau meluojančius, mažiau nesąmones kalbančius ar mažiau klaidų dariusius politikus.
Tačiau referendume dėl VAE projekto nedalyvausiu. Šiuo atveju iš dviejų galimų blogybių renkuosi nesirinkti nė vienos.
Visa laimė, kad šį kartą jau turiu tokią teisę išreikšti savo nuomonę ne tik dėl paties klausimo „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“, bet ir dėl paties referendumo organizavimo prasmės. Prieš ketverius metus buvo absurdiška situacija, kai, dalyvaudamas Seimo rinkimuose, privalėjau dalyvauti ir referendume, nors jo prasmė taip pat buvo niekinė. Negalėjau atsisakyti imti referendumo biuletenį, nes vienu parašu turėjau patvirtinti, kad gavau visus balsavimo lapus. Vietinės apylinkės komisijos nariai net nesuprato, kodėl aš nenoriu referendumo lapo. Teko gadinti biuletenį. Nors visada maniau, kad savo nuomonės nesugeba aiškiai pareikšti ir biuletenius gadina tik idiotai ar beraščiai.
Šiemet, likus tik mėnesiui iki rinkimų ir referendumo, Seime tyliai buvo priimta referendumo įstatymo pataisa, kuri leidžia elgtis atsakingai ir negadinti, neplėšyti biuletenių, jei nenori iš principo dalyvauti referendume.
Priimta nuostata, kad „Referendumui ir rinkimams organizuoti ir vykdyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju (t. y. kai jie vyksta tuo pačiu metu) sudaromas rinkėjų sąrašas, turintis atskiras skiltis, kad būtų užtikrinta rinkėjų teisė dalyvauti ir balsuoti atskirai dėl referendumui pateikto sprendimo ir rinkimuose. Rinkėjui įteikiamas ir balsuojant naudojamas vienas rinkėjo pažymėjimas arba rinkėjo kortelė; rinkėjo kortelėje ar rinkėjo pažymėjime nurodoma informacija apie tą pačią dieną vykstančius referendumą ir rinkimus bei rinkėjų teisė juose dalyvauti.“
Todėl dalyvaudamas Seimo rinkimuose ir būdamas pilietiškai atsakingas, neimsiu referendumo biuletenio ir nedalyvausiu šioje politinėje absurdo scenoje.
Priežastys labai paprastos.
Pirma, patariamasis referendumas turi tik iš dalies įpareigojantį rezultatą: „Tuo atveju, kai konsultaciniame (patariamajame) referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Klausimas dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo jo paskelbimo turi būti svarstomas parlamente Seimo statuto nustatyta tvarka.“
Kitaip tariant, net esant teigiamam referendumo rezultatui (pritarimui), Seimas turi tik svarstyti klausimą dėl įgyvendinimo. Koks to svarstymo rezultatas – nėra jokių įpareigojančių nurodymų. Be to, pritarimas VAE statybai iš esmės nereikalaus jokių naujų Seimo sprendimų, nes visi būtini įstatymai šiuo metu jau yra priimti. Seimas jau pritarė VAE projektų įgyvendinimui. Tai kam man dalyvauti procese, kuris jau prasidėjo be manęs?
Antra, referendumo balsavimui pateikta nuostata yra nelogiška, jei norima sulaukti tikros piliečių nuomonės. Nepritariantys VAE turėtų balsuoti prieš teikiamą nuostatą. Jei tokių būtų daugiau nei pusė ir referendumas įvyktų, tai sprendimas „Pritariu naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje“ būtų tiesiog nepriimtas. Ką turi daryti Seimas tokiu atveju? Ogi nieko. Jei sprendimas nepriimtas, tai nepriimtas. Važiuojame toliau. Kaip teigiama Referendumo įstatyme, jei referendumas neįvyksta, „į jo metu pareikštą piliečių nuomonę gali būti atsižvelgiama Seime svarstant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus“. T. y. gali būti atsižvelgiama, o gali būti ir neatsižvelgiama. Jokio įpareigojimo. Taigi, esant bet kuriai referendumo situacijai status quo nesikeičia. Tiesiog Seimas ir toliau priiminės tokius sprendimus, susijusius su VAE, kokių norės Seimo dauguma. Visuomenės nuomonė bus reikalinga tik garsiems argumentams ir interpretacijoms, kurios skirsis priklausomai nuo to, kas kaip norės interpretuoti.
Trečia, iš principo nemanau, kad šis klausimas dėl branduolinės energetikos šiuo metu gali būti teisingai nusprendžiamas tautos lygiu. Net ekspertams neturint aiškios nuomonės dėl visų pliusų ir minusų, negalima tikėtis, kad rinkėjų pasirinkimas (net turint visą įmanomą šiuo metu informaciją) būtų racionalus. Tiesiog negalima racionaliai įvertinti tokio masto ir trukmės projekto, kai yra per daug nežinomųjų. Vienintelis tokių klausimų sprendimas – aiški politinė atsakomybė dėl visos rizikos, kurią turi prisiimti politikai. Permesti šią atsakomybę visai tautai – tai „nusiplauti“ nuo tautos atstovavimo funkcijų. Kam tuomet renkami tie politikai, kurie bėga nuo tokios atsakomybės?
Todėl vienintelis pagrįstas ir racionalus sprendimas dėl referendumo – nedalyvauti jame. Tai atsakymas į tai, kaip vertinu politinius žaidimus dėl visuomenės nuomonės, kai ji yra nereikalinga politikams. Tiesiog aš renkuosi neturėti nieko bendro su šiais politiniais žaidimais ir nesiruošiu, tarsi avinas, būti įtrauktas į masinę manipuliaciją. Manipuliaciją, kuri kainuos mažiausiai 2 mln. litų. Politikai pastaruoju metu pamėgo reikalauti asmeninės atsakomybės už padarytą žalą, kurią sukelia kvaili sprendimai. Būtų ne pro šalį paprašyti tų 62 Seimo narių, nusprendusių, kad reikia referendumo, paprašyti susimesti po 32,2 tūkst. litų.
Deja, apie galimybę nedalyvauti referendume, dalyvaujant Seimo rinkimuose, kol kas niekas viešai nekalba. Niekas neagituoja tiesiog neimti referendumo biuletenio. Tačiau tik skirtumas tarp dalyvavusių Seimo rinkimuose ir dalyvavusių referendume atspindės tą tikrąjį tikslingą trečiąjį pasirinkimą.
