Koją į Lietuvą keliantys nauji drabužių prekės ženklai liudija sunkmečio pabaigą ir ragina pasitempti rinkos senbuvius.
Kitų metų rudenį Lietuvoje duris atvers pirmosios dvi drabužių tinklo „Hennes & Mauritz“ (H&M) parduotuvės. Jos įsikurs Vilniuje ir Klaipėdoje esančiuose prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“. Ateityje greičiausiai galima tikėtis H&M parduotuvės ir sostinės Gedimino prospekte, nes šis švedų tinklas tradiciškai turi ir parduotuvių vadinamosiose pagrindinėse prekybos gatvėse.
Drabužių rinkos senbuviai neabejoja, kad naujas žaidėjas atsirieks savo rinkos dalį ir privers pasitempti kai kuriuos tinklus. Konkurencinę kovą paskatins ir tai, kad naujų prekybos centrų Lietuvoje pastaruoju metu neatidaroma – senbuviams ir naujokams teks konkuruoti esamame prekybos plote.
Trūkstamas žaidėjas
„Natūralu, kad H&M pasirodymas rinką paveiks įvairiais aspektais, – komentavo Rimantas Perveneckas, įmonių grupės „Apranga“ vadovas. – Vartotojai tik laimės. Tai yra paskutinis didelis žaidėjas, kurio trūko mūsų rinkoje.“
Bendrovės „Lėvuo“, valdančios tokias parduotuves kaip „Imitz“, „Tally Weijl“, „Esprit“ ir kitas, generalinis direktorius Deimantas Dalibogas pabrėžė, kad Lietuvos drabužių rinka yra palyginti nedidelė, todėl kiekvienas naujai ateinantis prekės ženklas persivilioja dalį klientų. „Be abejonės, H&M laikome konkurentu kai kuriems savo turimiems prekės ženklams. Žinome, kad būtent tų prekės ženklų pardavimui įtakos turės H&M parduotuvių atidarymas. Tačiau taip nutiks visoms didžiausioms įmonėms, prekiaujančioms drabužiais Lietuvoje“, – dėstė D. Dalibogas.
„Lėvuo“ konkurento H&M atėjimui ruošia kelis skirtingus scenarijus. Kurį iš jų teks panaudoti, esą priklausys tiek nuo H&M strategijos, tiek nuo dabartinių rinkos dalyvių.
Tačiau Viktorija Krolytė, bendrovės „Baltika Lietuva“ direktorė, tikino, kad jos valdomos įmonės atstovaujamus prekės ženklus („Baltman“, „Mosaic“, „Monton“ ir „Ivo Nikkolo“) H&M atėjimas palies minimaliai. H&M ir mūsų tikslinis klientas yra kitoks. Mūsų atstovaujami prekės ženklai tiesiog orientuoti į kitokį klientų segmentą. Todėl galvojame, kad tiesioginės konkurencijos patirti neturėtume“, – paaiškino V. Krolytė.
Komentuodama būsimą naujo rinkos dalyvio pasirodymą pašnekovė prognozavo, kad prekybos centruose, kuriuose bus atidarytos H&M parduotuvės, kurį laiką bus stebimas lankytojų srauto pakilimas. Todėl ji pažymėjo, kad tiek „Baltika Lietuva“, tiek kitos įmonės svarstys, kaip išnaudoti padidėsiantį srautą ir pagerinti pardavimo rezultatus.
Palies du segmentus
V. Krolytė pridūrė, kad H&M pasirodymas turėtų išjudinti vaikiškų drabužių rinką. Šiame segmente būsimas rinkos naujokas esą iš tiesų stiprus – jis gali pasiūlyti ne tik savitų dizaino, bet ir kainos sprendimų.
„Kitas segmentas yra ekonominis jaunimo. Mūsų ženklai „Monton“, „Mosaic“ irgi yra skirti plačiai masei, bet segmentas yra kitoks. Tai nėra madingasis jaunimas. Mūsų prekės yra brangesnės, skirtos vidutines ar truputį didesnes pajamas gaunantiems klientams“, – dėstė bendrovės „Baltika Lietuva“ vadovė.
R. Perveneckas sutiko, kad H&M pasirodymas Lietuvoje gali daryti poveikį prekybai jaunimo drabužiais („Apranga“ valdo tokius jaunimo prekės ženklus kaip „Bershka“, „Stradivarius“, „Pull & Bear“ ir pan. – aut. past.). Vis dėlto jis prognozavo, kad „Aprangos“ praradimai, jeigu ir bus, nebus dideli.
Lietuvoje pasirodžius H&M padidės kiek pigesnių drabužių pasiūla ir vartotojai turės galimybę įsitikinti, kad pasiūla Lietuvoje – analogiška Vakarų Europoje. „Galbūt nepagrįsti kaltinimai baigsis, kad H&M yra labai geros kainos, o pas kitus nebūtinai geros kainos“, – kalbėjo R. Perveneckas.
Gana panašios nuomonės laikėsi ir V. Krolytė: „Visada juokaudama sakau: paverskite kainą litais į eurus ir visai kitaip atrodys.“ Ji aiškino, kad lietuvių nepasitenkinimas didelėmis drabužių kainomis kyla ne dėl to, kad jos iš tiesų pernelyg išpūstos.
„Manau, kad čia yra ne tiek išlaidų, kiek pajamų klausimas. Jeigu pasižiūrėtume į statistiką, kitų šalių vartotojų krepšelyje išlaidos drabužiams sudaro kur kas mažesnę procentinę dalį, nors jie perka kur kas daugiau“, – sakė V. Krolytė.
Signalizuoja atsigavimą
Pašnekovai taip pat pastebėjo, kad H&M atėjimas į Lietuvą liudija apie sunkmečio pabaigą. „Tai yra geras ženklas, kad ekonomika atsigauna, kad Lietuvoje sulaukiame tokių rimtų investicijų, o tuo labiau į drabužių verslą“, – kalbėjo D. Dalibogas.
Tiesa, H&M atėjimas į Lietuvą nebus vienintelė nauja pastarojo meto investicija į mūsų šalies drabužių rinką.
Šį rudenį Lietuvoje pasirodė „Karen Milen“, „Kookai“. Savo parduotuves atidarė anksčiau prie kitų prekės ženklų glaudęsi „Stresslon“, „Penny Black“, „Coccilnelli“, „Marela“, „Max & Co“. Planus ateiti į Lietuvą dėlioja ir mados namai „Burberry“, jau įžengę į Latviją ir Estiją.
V. Krolytė svarstė, kad naujus prekės ženklus į Lietuvą vilioja faktas, jog su ekonomikos krize mūsų šalis susitvarkė pakankamai neblogai. Tarptautinės kompanijos esą vertina tai, jog Lietuvos rinka yra stabilesnė nei kitų Europos valstybių.
V. Krolytės teigimu, Lietuvos gyventojai pastaruoju metu vis plačiau atveria pinigines naujiems drabužiams: „Gal mūsų išlaidų krepšelis ir mažesnis, bet rinka dabar jau stabilesnė. Tad, žiūrint užsienio investuotojų akimis, ji turi kur kas didesnę vertę.“
Tūkstančiai parduotuvių
Pirmoji H&M parduotuvė duris atvėrė 1947 m. Švedijoje, Vesterose. Šiuo metu kompanija valdo beveik 2 600 parduotuvių 47 valstybėse. H&M grupei priklauso ne tik H&M ir „H&M Home“ prekės ženklai, bet ir COS, „Monki“, „Weekday“ bei „Cheap Monday“.
Nors tinklas H&M yra kilęs iš Švedijos, didžiausia jo rinka yra Vokietija. Palyginimui, Švedijoje yra 175 H&M parduotuvės, o Vokietijoje – 400. Didžiojoje Britanijoje H&M valdo 217 parduotuvių, Prancūzijoje – 175, o JAV – 200.
Kai kuriose rinkose H&M bendradarbiauja su franšizės partneriais, tačiau bendrovės interneto svetainėje nurodoma, kad franšizė nėra pagrindinė jos plėtros strategija.
Nors Lietuvos prekybininkai teigia, kad duris Lietuvoje atversiančios H&M parduotuvės daugiausia konkurencijos įlies į paauglių, jaunimo drabužių rinką, jos neabejotinai yra konkurentės ir ispanų parduotuvių tinklui „Zara“.
Parduotuves „Zara“ valdo „Inditex“ grupė. Visame pasaulyje yra 1 671 „Zara“ parduotuvė. Baltijos valstybėse įmonių grupė „Apranga“ franšizės pagrindu valdo 10 parduotuvių „Zara“. Pirmosios „Zara“ parduotuvės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo atidarytos 2004 m.
„Inditex“ grupė valdo ir tokias parduotuves kaip „Bershka“, „Stradivarius“, „Pull & Bear“, „Massimo Dutti“ ir t. t. Visame pasaulyje „Inditex“ valdo 5 693 parduotuves.
H&M greičiausiai konkuruos ir su kiek brangesnius drabužius parduodančiu italų parduotuvių tinklu „United Colours of Benetton“. Šis tinklas 120 šalių turi daugiau nei 6 500 parduotuvių. Kiek anksčiau šiemet „United Colours of Benetton“ atšventė 10 metų veiklos Lietuvoje sukaktį.
