Multimilijonierius investuotojas iš Vokietijos Hansas Rudolfas Wöhrlis, siejamas su „airBaltic“ vadovu Martinu Gaussu, yra pasiruošęs pradėti derybas su Latvijos vyriausybe dėl dalies oro bendrovės akcijų įsigijimo.
Tai Latvijos laikraščiui „Dienas Bizness“ patvirtino pats R. Wöhrlis. Tačiau, kaip pastebėjo leidinys, multimilijonieriaus susidomėjimą oro linijomis reikėtų vertinti labai atidžiai – anksčiau jo pademonstruota taktika nėra būdinga tipiškam investuotojui.
Perka pigiai, parduoda brangiai
„Su M. Gaussu bendradarbiavome per oro linijų DBA reorganizaciją. Aš norėčiau vėl su juo dirbti jungtiniame projekte. Oficialios derybos dar neprasidėjo. Jeigu Latvijos vyriausybė mumis susidomės, džiaugsimės galėdami jas pradėti“, – sakė R. Wöhrlis.
Multimilijonierius pridūrė, kad jo kompanijos „Intro“ specializacija – oro linijų reorganizacija. „airBaltic“ atveju ponas M. Gaussas jau vykdo reorganizaciją. Tad mums liks nedaug darbo, – kalbėjo investuotojas. – „airBaltic“ panašumas į DBA yra geras dalykas. Tos pačios spalvos, panaši koncepcija. Man patiktų.“
R. Wöhrlis į aviacijos verslą įžengė taip pat, kaip ir dabartinis „airBaltic“ vadovas. Abu vyrai anksčiau dirbo pilotais. Jų keliai susikirto kompanijoje DBA – R. Wöhrlis buvo jos savininkas, o M. Gaussas – valdybos narys.
Skolų prispaustas oro linijas DBA R. Wöhrlis įsigijo už simbolinę 1 euro kainą. Bendrovė buvo sėkmingai reorganizuota, o jos pardavimas vien R. Wöhrlio kišenę papildė 70 mln. eurų, nurodė naujienų svetainė baltic-course.com.
Taip pat skelbiama, kad DBA yra viena iš daugelio kompanijų, kurias yra pirkęs ir pardavęs R. Wöhrlis. Šis investuotojas praktiškai visada laikosi tokios pat taktikos: perka pigiai, o parduoda greitai, kai tik kompanijos būklė stabilizuojama. Tad jam įsigijus „airBaltic“ akcijų, egzistuotų šio scenarijaus tikimybė.
Bendrovės bankroto nenorėtų
Tiesa, Latvijos vyriausybę „airBaltic“ klausimu konsultuojanti bendrovė „Prudentia“ teigia, kad šiuo metu nereikia skubėti parduoti „airBaltic“ akcijų – mat jų vertė iki 2014 m. turėtų išaugti ir rasti investuotoją bus lengviau. Tačiau tai verčia nerimauti premjerą Valdį Dombrovskį ir visą jo partiją, mat „airBaltic“ žlugimas nesunkiai V. Dombrovskio sėkmės istoriją galėtų paversti šnipštu.
Gali būti, kad dėl šios priežasties V. Dombrovskis kartu su Latvijos transporto ministru Aiviu Roniu pasiūlė sujungti nacionalines Latvijos ir Estijos oro bendroves ir taip sukurti vienas oro linijas visoms trims Baltijos valstybėms.
Šis scenarijus kol kas, regis, nebuvo rimtai svarstytas. Tačiau nėra aišku, ar verta tai daryti, nes abejonių kelia ir oro bendrovės „Estonian Air“ padėtis.
Estijos laikraštis „Eesti Päevaleht“ paskelbė, kad parlamentinis ekonomikos reikalų komitetas svarsto tris galimus „Estonian Air“ ateities variantus: skubų pardavimą investuotojui, 60 mln. eurų (207,17 mln. litų) injekciją arba bankrotą.
Leidinio teigimu, kompanijos pardavimas yra mažai tikėtinas. Mat vargu ar atsiras investuotojas, kuris susidomėtų maža oro bendrove, turinčia didelių finansinių sunkumų. Savo ruožtu valstybė esą kol kas nenusprendė, ar skirti kompanijai pinigų, todėl bankrotas gali būti realiausias scenarijus.
Tokia informacija Estijoje sukėlė didžiulį triukšmą, tačiau Erkki Raasuke, „Estonian Air“ priežiūros tarybos pirmininkas, duodamas interviu ETV paneigė iškeltas prielaidas dėl galimo oro linijų bankroto. Anksčiau šiemet skelbta, kad iš Estijos biudžeto oro bendrovei jau skirta 30 mln. eurų (103,58 mln. litų) paramos.
