(Tomo Lukšio, Šarūno Mažeikos, Andriaus Ufarto, Kęstučio Vanago/BFL nuotr.)
Antrasis numeris apie partiją gali pasakyti daugiau nei sąrašo lyderis
Irena Degutienė, TS-LKD
Šiuo atveju antrasis numeris drąsiai galėjo tapti pirmuoju. Ir galbūt net geresniu nei Andrius Kubilius. Vis dėlto partijos vadovybė nusprendė, kad nereikia kelti sąmyšio partijos viduje ir palikti būtiną subordinaciją – partijos vadovas turi vesti partiją į rinkimus. Vis dėlto I. Degutienei tai vis tiek bus nemažas šuolis aukštyn – prieš ketverius metus rinkimų sąraše ji buvo tik penkta, po rinkėjų reitingavimo tapo trečia. Šiemet greičiausiai ji pralenks A. Kubilių, ir tai gali būti rimtas argumentas vėliau renkant naują partijos pirmininką.
Vilija Blinkevičiūtė,
socialdemokratų partija
Socialdemokratai nusprendė, kad reikia pasimokyti iš savivaldybės rinkimų klaidų ir nevengti kviestis į pagalbą dabartinių Europos Parlamento narių. V. Blinkevičiūtė vis dar prisimenama kaip visų Lietuvos pensininkų globėja, kuriai vadovaujant Socialinių reikalų ir darbo ministerijai buvo sparčiai didinamos pensijos.
Šie nostalgiški prisiminimai, nors ir mažai ką bendro gali turėti su dabartine realybe, turėtų būti neblogas masalas socialiai pažeidžiamų rinkimų grupėms. Gali būti, kad po Algirdo Butkevičiaus įrašyta V. Blinkevičiūtė bus tik formali vilioklė – ji nekels savo kandidatūros vienmandatėje apygardoje ir greičiausiai neskubės atsisakyti europarlamentarės mandato.
Raimundas Palaitis,
Liberalų ir centro sąjunga
Liberalcentristai greičiausiai nusprendė, kad jiems apskritai nėra ko prarasti. Tik taip galima vertinti, kad antruoju sąraše po partijos lyderio Algio Čapliko įrašytas vienas iš FNTT skandalo dalyvių, buvęs vidaus reikalų ministras R. Palaitis. Žemiau sąraše rikiuojasi Arūnas Valinskas ir liberalcentristams priklausantys dabartiniai ministrai. R. Palaitis tikrai buvo viena matomiausių figūrų 2012 m. pavasarį, tačiau tik dalis rinkėjų galėjo jį vertinti teigiamai. Galbūt liberalcentristai tikisi, kad jų partijai reikia tariamų herojų, net jei ir prieštaringai vertinamų.
Irina Rozova, LLRA
Rusų aljanso lyderė I. Rozova – visiškai nežinoma politikė daugumai rinkėjų. Ši kandidatūra – tiesiog formali susitarimo tarp Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso išraiška. LLRA, nusprendusi sudaryti rinkimų koaliciją su Rusų aljansu ir Lietuvos liaudies partija, turėjo pažadėti ir bent po vieną aukštą poziciją partneriams. Pirmoji vieta atiteko LLRA lyderiui Valdemarui Tomaševskiui.
Tačiau ši LLRA dėlionė tik patvirtina, kad rinkimų sąjunga bus išskirtinai prorusiška (prisiminkime ir Lietuvos liaudies partijos flirtą su Rusijos valdančiąja „Vienybės“ partija) ir pretenduos į Lietuvos tautinių mažumų atstovų balsus.
Vytautas Gapšys, Darbo partija
Vienam jauniausių dabartinių Seimo narių – vos 30 metų. Tačiau šioje kadencijoje jis buvo Darbo partijos frakcijos seniūnas ir Seimo opozicijos lyderis (2010 ir 2011 m.). Jau dabar V. Gapšys yra Viktoro Uspaskicho vietininkas Seime ir greičiausiai tokiu išliks po rinkimų.
V. Uspaskichas yra pripažinęs, kad dirbti Lietuvoje paprastu Seimo nariu jam neįdomu, o įleisti jo į Vyriausybę greičiausiai nenorės nei prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei kiti koalicijos partneriai. Todėl V. Gapšys realiai yra tikrasis Darbo partijos rinkimų sąrašo lyderis ir jam derėtų būti pagrindiniu rinkimų kampanijos veidu.
Vis dėlto V. Gapšys nėra pats geriausias V. Uspaskicho pakaitalas rinkimuose. Jis, kaip ir partijos vadovas, yra vienas iš kaltinamųjų byloje dėl apgaulingos Darbo partijos buhalterijos. Net įgudus vilkinti bylos nagrinėjimą dangstantis sveikatos problemomis, kada nors gali tekti atsakyti už buvusius nusižengimus. Tuomet partija gali būti tempiama į dugną. Šia prasme antruoju numeriu Darbo partijoje galėjo būti parinktas politikas, kuris nerizikuotų būti nuteistas už nusižengimus.
Algis Kašėta, Liberalų sąjūdis
Liberalų antrasis numeris (po Eligijaus Masiulio) – kiek netikėtas, nustūmęs į trečią vietą švietimo ministrą Gintarą Steponavičių ir dar toliau – teisingumo ministrą Remigijų Šimašių. Dabartinis Liberalų frakcijos seniūnas partijos kolegų labiausiai buvo vertinamas už darbą Seime, taip pat buvo gana matomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
A. Kašėta – ilgametis Seimo narys, renkamas nuo 1996 m. Vis dėlto Liberalų sąjūdis turi žinomesnių veidų, todėl šis antrojo numerio pasirinkimas yra kiek rizikingas. Juolab kad A. Kašėta galėjo kai kuriems rinkėjams įstrigti ir kaip vienas iš tų parlamentarų, kurie turi nemalonumų dėl nekontroliuojamo pomėgio „skrieti su vėjeliu“. 2011 m. A. Kašėta atsisakė Seimo vicepirmininko pareigų, kai policija užfiksavo politiką gerokai viršijus greitį.
Vytautas Kamblevičius,
„Tvarka ir teisingumas“
Konstituciniam Teismui nusprendus neleisti Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose, Valentinas Mazuronis tapo sąrašo lyderiu, o į antrąją poziciją pakilo V. Kamblevičius. Tai keisčiausias antrasis numeris partijos, kuri pretenduoja net į valdančiąją koaliciją, sąraše. Šiuo metu V. Kamblevičius yra Prienų savivaldybės tarybos narys, partijos pirmininko pirmasis pavaduotojas, realiai vadovaujantis partijos administracijai. Kokią naudą partijai gali duoti toks kandidatas – net sunku sugalvoti. Šio kandidato pozicija po rinkėjų reitingavimo greičiausiai nusiris žemyn per dešimtį pozicijų – taip jau atsitiko 2008 m., kai jis iš pradžių buvo 10, o po reitingavimo smuko į 20 vietą. Galbūt kaip tik dėl to partija nori atsidėkoti „darbiniam arkliukui“ ir pagaliau jį „prastumti“ į Seimą?





