Liko dar vienas žingsnis – galimybė sutaupyti milijonus vaistams nuo tuberkuliozės visai šalia – tačiau koja tvirtai įklimpusi biurokratijos ir vietos farmacininkų interesuose
Tuberkuliozė, jei gydoma nuosekliai, yra išgyvenama liga, tačiau nuo jos Lietuvoje kasmet miršta dešimtys žmonių, o naujų aktyvios ligos formos atvejų nustatoma daugiau nei 1,5 tūkst. – tokia armija naujų kosėtojų ir čiaudėtojų, kurie gali užkrėsti bet ką.
Šie skaičiai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, Lietuvą nustumia tarp 27 pasaulio šalių, kuriose situacija dėl sergamumo tuberkulioze yra blogiausia. Apie tuberkuliozės mastą metai iš metų vis parašo žiniasklaida, tačiau sveikatos apsaugos institucijos miega.
JAV ambasadorės žinia
Nusivyliau. Tokia buvo viena paskutinių JAV ambasadorės Anne E. Derse, rugsėjį baigusios kadenciją Lietuvoje, atsisveikinimo žinučių. JAV vyriausybė ėmėsi padėti Lietuvai stoti į rimtą kovą su tuberkulioze dar gerokai prieš A. E. Derse kadencijos pradžią.
Pasak ambasadorės, 2000 m. Lietuva kreipėsi į JAV prašydama pagalbos stojant į „Green Light Committee“ (GLC) programą. Pastarosios steigėjos yra Ženevoje įsikūrusios PSO ir tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Stop TB Partnership“.
Vienas iš kelių šios programos privalumų – galimybė įsigyti vaistų nuo tuberkuliozės kur kas mažesne nei Lietuvos vaistų pardavėjų siūloma kaina.
Tam, kad pateiktų paraišką dalyvauti GLC programoje, Lietuva turėjo atlikti nacionalinio masto tuberkuliozės tyrimą ir įrodyti, kad turi kompetenciją pasinaudoti programos teikiamomis galimybėmis. Būtent prie to prisidėjo JAV vyriausybė.
„Kalbant atvirai, JAV vyriausybė praleido penkerius metus ir išleido apie 400 tūkst. JAV dolerių, kad padėtų Lietuvai patekti į šią programą. Taigi aš jaučiu atsakomybę mūsų mokesčių mokėtojams, išleidus pinigus ir išeikvojus laiką, kad padėtume patekti į programą, paskatinti į ją žiūrėti rimtai, – paskutinę kadencijos Lietuvoje savaitę IQ sakė A. E. Derse. – Ne JAV turėtų aiškinti Lietuvai, ką daryti dėl šios problemos, ir aš nemėginu to daryti. Aš sakau, kad prie mūsų – JAV vyriausybės – lietuviai priėjo pirmi ir paprašė pagalbos patekti į programą. Būtų pozityvu, jei jūs pažiūrėtumėte, kaip ta programa pasinaudoti.“
Galėtų, bet netaupo
Tuberkuliozei gydyti reikalingi devynių rūšių preparatai, ir įstojusi į GLC programą Lietuva įgijo teisę jų įsigyti pigiau, tačiau ja niekaip nepasinaudoja – pirmiausia dėl to, kad preparatai nėra įregistruoti Lietuvoje. IQ prašė situaciją pakomentuoti už tai atsakingą viceministrą, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija atsiuntė tik formalų anoniminį atsakymą: vaistai neregistruoti todėl, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba nėra gavusi paraiškų.
Taigi, Lietuvai, patekusiai į GLC programą, suteikta galimybė nusipirkti vaistų pigiau: kas turėtų rūpintis jų įregistravimu? Taip – Lietuvos institucijos. Tai patvirtina sveikatos apsaugos ministro žingsnis: 2011 m. Raimundas Šukys pasirašė įsakymą, kuriuo suteikia išimtį tiekti į Lietuvą keturis šalyje neregistruotus vaistus tuberkuliozei gydyti.
Tačiau lieka dar penkios galimybės sutaupyti. Tad IQ klausia ministerijos, kodėl išimtis suteikta keturiems, o ne visiems devyniems Lietuvoje reikalingiems vaistams. Atsakymas: „Likę 5 preparatai, kurie 2011 m. buvo numatyti pirkti, turi Lietuvoje registruotus analogus.“ Ką tai reiškia? Jei yra registruotų analogų, tai pigesnių nereikia? Du su tuberkuliozės problematika Lietuvoje gerai susipažinę asmenys sako, kad toks atsakymas – Lietuvos vaistų tiekėjų interesai.
GLC programos dalyviai turi galimybę įsigyti vaistų iš „IDA Faoundation“ – Nyderlanduose įsikūrusios vaistų pardavimo agentūros. Ši ne pelno organizacija derasi tiesiogiai su vaistų gamintojais, perka vaistus dideliais kiekiais (todėl gali pasiūlyti jų mažesne kaina) ir tiekia juos vidutinio ir žemo pragyvenimo lygio šalims visame pasaulyje.
JAV ambasados Vilniuje surinktais duomenimis, Estija, dalyvaudama GLC programoje, kiekvienais metais sutaupo 3 mln. JAV dolerių, o nuo tada, kai prie jos prisijungė, tuberkuliozės atvejų šalyje sumažėjo maždaug perpus.
Vienam pacientui reikalingas gydymas kainuoja tūkstančius litų. Lietuvoje vaistai nuo tuberkuliozės yra kompensuojami valstybės, tačiau ši taupyti mokesčių mokėtojų pinigų nesistengia, nors sutaupytus pinigus tikrai turėtų kur išleisti. Tuberkuliozės gydymas trunka kelis mėnesius ir jo metu labai svarbus nuoseklumas.
Stengiantis mažinti ligos paplitimą tarp vadinamųjų asocialių asmenų, kuriuos priversti gydytis nuosekliai yra sunku, sveikatos sistema sutaupytus pinigus galėtų skirti materialinėms paskatoms: atėjai išgerti tablečių – gavai maisto davinį.
Pinigų nebūtų per daug ir vaikų džiovininkų palatoms bei sanatorijoms, kuriose jie gyvena ir mokosi mėnesių mėnesius.
