Kaip populiariausių partijų rinkimų štabų vadovai vertina savo ir konkurentų galimybes?
Politinių partijų vadovai dažnai mėgsta pabrėžti, kad visuomenės nuomonės apklausos nebūtinai atspindi tikras rinkėjų simpatijas, o per pačius rinkimus balsai gali pasiskirstyti gerokai kitaip. Sociologai ir politologai taip pat iš dalies pripažįsta tokius vertinimus: dalis rinkėjų būna linkę apsispręsti prieš pat rinkimus, rinkimų rezultatai nemaža dalimi priklauso nuo to, koks yra rinkėjų aktyvumas ir „kieno“ rinkėjai aktyviau balsuoja. Be to, mišri rinkimų į Seimą sistema lemia, kad balsavimas už asmenybes vienmandatėse rinkimų apygardose gali gerokai pakoreguoti galutinį partijų gaunamą mandatų skaičių.
IQ nusprendė apklausti pačių partijų rinkimų štabų vadovus, kokias jie mato savo ir konkurentų galimybes Seimo rinkimuose. Būtent štabų vadovai turėtų geriausiai jausti savo ir konkurentų jėgas, atsižvelgti ne tik į bendrą partijos populiarumą, bet ir į situaciją vienmandatėse apygardose.
Į IQ anketas su prašymais nurodyti savo ir kitų didžiausių partijų galimus rezultatus Seimo rinkimuose atsakė devynių partijų rinkimų štabų vadovai (šioje apklausoje atsisakė dalyvauti „Sąjungos Taip“ atstovai).
Kadangi šios anketos buvo tikslinės, rinkimų štabų vadovai buvo įspėti, kad anketos nebus anoniminės. Todėl daugelis partijų atstovų pademonstravo didžiulį optimizmą savo pačių partijų atžvilgiu. Didžiausi optimistai pasirodė esą socialdemokratai ir konservatoriai: Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sau prognozuoja iš viso 48 mandatus, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 42. Neįtikėtiną tikėjimą savo galimybėmis parodė ir „Drąsos kelio“ partija – jų rinkimų štabo vadovas tikisi 20 proc. balsų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir 27 mandatų iš viso. Įdomu tai, kad bemaž visos kitos partijos netiki, jog „Drąsos kelias“ perlips 5 proc. barjerą ir turės didelę frakciją po rinkimų.
Apibendrinus konkurentų galimybių prognozes galima matyti, kad tikrai 5 proc. ribą galinčiomis perkopti partijomis nurodomos tik keturios: LSDP, Darbo partija, TS-LKD ir „Tvarka ir teisingumas“. Dar dvi partijos – Liberalų sąjūdis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) – konkurentų vertinimais, gali tikėtis „per plauką“ įveikti rinkimų barjerą, o kitoms tokių šansų beveik nėra – mažesnės partijos gali tikėtis laimėti nebent po keletą vietų vienmandatėse rinkimų apygardose.
Išvedę prognozuojamų mandatų vidurkius gautume tokius rinkimų rezultatus skaičiuodami mandatais: LSDP – 36 mandatai, Darbo partija – 26, TS-LKD – 24, „Tvarka ir teisingumas“ – 14, Liberalų sąjūdis – 10, LLRA – 8, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 5 „Drąsos kelias“ – 4, LiCS – 4. Visos kitos partijos ir kandidatai gautų vidutiniškai 10 mandatų. Visų šių vidutinių verčių suma būtų lygi 141.
Įvertinus mandatų skirstymo būdą (pagal kvotų ir liekanų sistemą, kai 70 mandatų pagal proporcinę rinkimų sistemą dalijasi tik 5 proc. ribą peržengusios partijos) tai gali būti labai arti tikėtino galutinio rinkimų rezultato.
Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad apklausa vyko rugsėjo 5–12 d., t. y. likus daugiau nei mėnesiui iki Seimo rinkimų pirmojo turo. Per šį laikotarpį įvykę ir dar įvyksiantys pokyčiai gali turėti ne tik didelės įtakos rinkėjų pozicijai, bet ir pačių politinių partijų lūkesčiams.
