Neapsikentę neasfaltuoto kelio ir kad jų gatvė neįtraukiama net į asfaltuotinų sąrašą, pavargę siuntinėti raštus ministerijoms, Vaivaduose, Samanynės gatvėje gyvenantys žmonės pasikvietė valdininkus pokalbio, tačiau sulaukė tik vieno Tarybos nario ir seniūno.
Neprisibeldžia
Pro pat gyvenamųjų namų langus pirmyn atgal zujantys sunkvežimiai, lengvieji automobiliai, nuolat keliamos dulkės. Vaivadiečiai to jau nebegali apsikęsti. Tačiau pastangos prisibelsti į valdininkų širdis bevaisės. Gyventojai pyksta, o valdžia aiškina, kad Savivaldybėje yra daug neasfaltuotų gatvių.
Vykdant projektus pirmiausia žiūrima, kur didesnis eismo intensyvumas, tačiau atvykti darbo dienomis ir įsitikinti savo akimis valdininkai nenori.
Ne vieną dešimtį metų nuo dulkių dūstantys Panevėžio rajono gyventojai prašo Dievo, kad netoliese įsikurtų koks nors įtakingas asmuo. Ne vienas galėtume prisiminti istorijų, kaip prie tokių asmenų namų greitai ima rastis asfaltas. Mūsų rajone irgi yra ne vienas pavyzdys, kai ilgai lauktos asfalto dangos greitai atsirasdavo šalia aukštų valdininkų namų.
Gyventojai viliasi, kad ateinančiais metais Savivaldybė atkreips į juos dėmesį ir skirs 40 tūkstančių litų. Žmonės nesupranta, kur nukeliauja mokesčių mokėtojų pinigai, kuriuos rajono gyventojai sumoka, nes valdininkai visuomet pabrėžia, kad lėšų nėra.
„Kiek pamename, jau praeitais metais buvo atvažiavę iš Savivaldybės, matavo gatvę, įvertino, tačiau paskui tuo viskas pasibaigė“, – kalbėjo vienas per kitą Samanynės gatvės gyventojai.
Springsta dulkėmis
Praėjusią savaitę Samanynės gatvės gyventojai pakvietė Savivaldybės atstovus, kad šie savo akimis įsitikintų, kokia bloga padėtis, ir imtųsi spręsti šią problemą, tačiau šis susitikimas buvo ignoruotas.
Žmonės atvykusiems rajono Tarybos nariui Jonui Katinui ir Panevėžio seniūnui Sauliui Skrebei ėmė aiškinti, kad šiuo keliu labai intensyvus krovininių ir keleivinių automobilių eismas: gabenama produkcija, važiuojama į darbą.
Samanynės gatvės gyventojai tikino, kad automobiliai kelia ne tik siaubingą triukšmą, bet ir įspūdingo dydžio dulkių stulpus.
S.Skrebė susitikęs su vaivadiečiais aiškino, kad Vaivaduose daugiausia išasfaltuotų gatvių.
„Šį kelią mes pasidarėme iš savo lėšų ir jį tvarkome iki šiol. Čia visada buvo žvyras, smėlis. Patys susivežėme akmenų, skaldos. Tačiau kas iš jo beliko. Čia nuolat važiuoja ir važiuoja automobiliai: veža gruntą, kitas medžiagas. Negana to, dar lekia dideliu greičiu. Nejaugi jūs galvojate, kad mes šiaip jus čia pasikvietėme pasikalbėti?“ – piktinosi Samanynės gatvės gyventoja. Moteris aiškino, kad kelias turėjo nuo Samanynės gatvės eiti kur kas toliau, ir neslepia susierzinimo, kodėl nedidele Samanynės gatve toks intensyvus eismas.
„Kodėl čia padarytas kelias? Kažkas užsidarė savo kelią ir dabar visos sunkiasvorės mašinos važiuoja Samanynės gatve“, – neatlyžo Vaivadų kaimo gyventoja.
Žmonės mąsto, kad iš viso reikėtų uždaryti gatvę ar prisodinti medelių, kad niekas negalėtų per ją važiuoti.
„Aštuoniolika metų gyvename, o Savivaldybė net žvyro nebuvo atvežusi“, – pridūrė kita Samanynės gatvės gyventoja.
Mato broką
Gyventojai kreipėsi į kviestus asmenis, kad paaiškintų, kodėl jų kaimynai gali savarankiškai padaryti tiltus per melioracijos griovį, nors tam neturi leidimo.
„Ar nebuvo galima išasfaltuoti visos gatvės, kai asfaltavimo darbai buvo atliekami Samanynės gatvės pradžioje?“ – klausė žmonės.
Į pokalbį įsijungė ir šalia esančios išasfaltuotos gatvės gyventojai, kurie pasipiktino nekokybiškai atliekamais darbais.
„Asfaltą klojo prieš penkerius metus, o dabar jau visa danga trupa. Žadėjo, kad užpils, padarys, ką reikia, tačiau niekas nieko nedaro, tik žada. Važiuoja automobiliai per šulinėlį, ir byra į jį žvyras, kol užkišama kanalizacija“, – aiškino vyras.
Rūpinasi atokesnėmis gyvenvietėmis
Jonas Katinas aiškino, kad prieš dvejus metus žmonės buvo į Savivaldybę parašę skundą ir Taryboje buvo priimtas sprendimas, kad Samanynės gatve negali važiuoti sunkiasvorės transporto priemonės, vežančios statybines medžiagas.
Tarybos narys žmonėms paaiškino, kodėl dalis Samanynės gatvės išasfaltuota.
„Ten žmonės susidėjo savo pinigus ir išsiasfaltavo iš savo lėšų“, – teigė J.Katinas. Pasak jo, rajono Savivaldybė nespėjo įsisavinti 100 tūkstančių litų, skirtų Paliūniškio pėsčiųjų tiltui, tačiau galėjo tas lėšas skirti kitiems darbams.
„Nejaugi nebuvo galima Vaivadams skirti? Negi šįmet būtų nespėję tos dangos uždėti“, – į seniūną kreipėsi J.Katinas.
Tarybos narys pabrėžė, kad Savivaldybė kelių priežiūrai per metus gauna du su puse milijono litų. Jis svarstė, kad visai Panevėžio seniūnijai veikiausiai skiriama apie 300 tūkstančių litų. Pasak jo, Vaivadai 8 metus negavo nė vieno metro asfalto.
„Europos Sąjunga rajonui skyrė 12 mln. litų. Tačiau visuomet didesnis dėmesys buvo skiriamas atokesnėms gyvenvietėms nuo miesto. Nei Vaivadai, nei Piniava, nei Staniūnai negavo pinigų, – kalbėjo J.Katinas. – Nors Panevėžio seniūnija pati didžiausia – apie 9 tūkstančius gyventojų, kelių priežiūrai skiriama labai nedidelė dalis.“
Pažadėti nieko negali
S.Skrebė pabrėžė, kad visus su asfaltavimu susijusius dalykus sprendžia Taryba, meras, ir taip lengvai negalima varijuoti pinigais.
„Aš galiu tik pažadėti, kad kitais metais įtrauksiu jūsų gatvės pažvyravimą, greideriavimą, tačiau ar jums tai bus naudinga? Nes greideriavimas tik sugadins viską“, – kalbėjo su žmonėmis susitikęs S.Skrebė. Pasak jo, Taryboje buvo numatyta asfaltuoti kur kas daugiau gatvių, tačiau iš šešių seniūnijų liko tik viena.
„Samanynės gatvė buvo įtraukta į asfaltuotinų sąrašą, tačiau nesuprantu, kodėl ji nebebuvo asfaltuojama?“ – garsiai mąstė S.Skrebė. – Patikėkite, aš tikrai už asfaltavimą. Jis tikrai bus, tačiau negaliu pažadėti kada.“
Rajono meras Povilas Žagunis tikino, kad Samanynės gatvė, kaip ir visos kitos, kai tik atsiras galimybė, būtinai bus išasfaltuota.
„Gyventojų noras man suprantamas, tačiau pirmiausia reikia atsižvelgti į eismo intensyvumą ir galimybes. Jei tik atsirastų lėšų, mes mielu noru pradėtume darbus“, – „Sekundei“ sakė P.Žagunis.
Vaida REPOVIENĖ, Sekunde.lt
