Pasak G. Nausėdos, neigiamos ekonomikos prognozės išsiskiria tuo, kad joms nepasitvirtinus jos greitai pasimiršta, o prognozuotojas išsisuka nuo atsakomybės viešosios nuomonės teisme.
Antradienį surengtą tradicinę Lietuvos makroekonominę apžvalgą SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pradėjo šmaikščiu pastebėjimu, kad pastaruoju metu šalį apėmusi visuotinė roubinizacija. Taip analitikas įvertino pastaruoju metu vis dažniau pasigirstančius kai kurių ekonomikos analitikų nuogąstavimus dėl artėjančios antrosios krizės bangos.
Tiesa, jis metė iššūkį pačiam daktaru lemtimi vadinamam analitikui Nourieliui Roubini, kuris rugpjūčio mėnesį įspėjo pasaulį apie besiformuojančią pražūtingą audrą, kuri pasaulio ekonomiką turėtų užklupti rugsėjo mėnesį. „Turime rugsėjo 25 d., vis laukiu pražūtingos audros simptomų, liko dar penkios dienos, galbūt iš tikrųjų susiformuos ir tada apsibarstysiu galvą pelenais“, – skeptiškai tokias fatalistines ekonomines prognozes vertino G. Nausėda.
Anot jo, nereikia į viską žvelgti vien per smarkiai užtamsintą stiklą, nes pasaulis yra gerokai spalvingesnis. Įvairių spalvų galima rasti ir pasaulio ekonomikos paletėje. Nors didžiųjų pasaulio regionų ekonomikos plėtros prognozės blogėja, pasak G. Nausėdos, jau kitų metų pradžioje daugelyje šalių į ateitį bus žvelgiama su kur kas pozityvesniais lūkesčiais. Daugeliui pagrindinių pasaulio ekonomikų 2012-ieji turėtų tapti prasčiausiais metais po 2008-ųjų nuosmukio, o per ateinančius dvejus metus, pagal SEB prognozes, ekonomikos augimas turėtų paspartėti.
Jeigu antrosios krizės terminas gali būti pateisinamai vartojamas kalbant, pavyzdžiui, apie euro zonos šalių ekonomikas, tai jis šiuo metu visai netinka Lietuvai. Šiam teiginiui pagrįsti G. Nausėda pasitelkė pirmojo 2009 ir 2012 m. pusmečio statistinius rodiklius. Reikia pažymėti, kad 2009-ieji buvo giliausio ekonomikos nuosmukio metai per daugiau kaip dvylika metų, kai šalies ūkis traukėsi dviženkliais skaičiais. Tad besiartinanti antra krizės banga turėtų rodyti panašius signalus, bet taip toli gražu nėra.
Taigi, jei prieš trejus metus BVP per pirmą pusmetį susitraukė 14,8 proc., tai per šių metų atitinkamą laikotarpį didėjo 3 proc. Eksporto apimtis tuo metu sumažėjo 16,6 proc., o šiais metais ji padidėjo 3,4 proc. Valstybės biudžeto pajamų surinkimas tuo metu buvo kritęs 11,6 proc., per šių metų laikotarpį jis yra ūgtelėjęs 8,2 proc. Galop nedarbo lygis pirmoje 2009-ųjų pusėje padidėjo 8,1 proc., kai per atitinkamą šių metų laikotarpį jis sumažėjo 2,5 proc.
Ir tai dar ne viskas. G. Nausėdos teigimu, galima tikėtis, kad trečiasis šių metų ketvirtis šalies ūkiui bus itin palankus, o BVP augimas gali sudaryti net ir 5 proc. To, pasak analitiko, leidžia tikėtis geri mažmeninės prekybos ir pramonės rezultatai, į rikiuotę grįžusi ir visu pajėgumu dirbanti naftos perdirbimo gamykla „Orlean Lietuva“. SEB bankas taip pat nekeičia ir visų metų BVP augimo prognozės ir tikisi, kad šalies ekonomika paaugs 3,5 proc.
Tiesa, gerėjančią ekonomikos būklę šalies gyventojams tiesiogiai pajusti yra ne taip lengva, nes atlyginimai šiuo metu nelinkę augti taip sparčiai, kaip darbo našumas ar kainos. Tai iš esmės yra kaina, kurią tenka mokėti už lietuviško eksporto konkurencingumą užsienio rinkose.
Aišku, visada išlieka nenumatyto įvykio tikimybė. Tai pripažįsta ir G. Nausėda. Pavyzdžiui, nors Graikijai pastaruosius dvejus metus prognozuojamas pasitraukimas iš euro zonos ir daugelio tai per daug nenustebintų, kokią įtaką tai padarytų pasaulio finansų rinkoms, nuspėti sunku. Tačiau visiško pasaulio ekonomikos kolapso tikimybę greičiausiai mažina ir tai, kad nemažai kas ją prognozuoja.
Grįžtant prie N. Roubini, jis bent du kartus pasaulinės ekonomikos krachą žadėjo 2011 m., tačiau nė viena iš šių prognozių neišsipildė. IQ tuo metu juokavo, kad nė vienam analitikui negali taip pasisekti, kad jis numatytų dvi iš eilės tokio masto krizes. Iš šiuo atveju IQ tezė kol kas išlieka nepaneigta.
Tačiau visada po įvykusio arba neįvykusio fakto galima rasti paaiškinimą, kodėl įvykiai klostėsi pagal vienokį, o ne kitokį scenarijų. Rugsėjo pabaigoje pasirodžiusiame naujausiame savo komentare N. Roubini dėstė, kad audra atsitraukė laikinai ir tik dėl to, kad JAV ir Europos centriniai bankai suskubo gesinti gaisrą sklidinais kibirais pinigų. Anot jo, tokiu atveju rinkos net ir blogas naujienas sutinka kaip geras, nes tikisi, kad centriniai bankai imsis taisyti padėtį.
