Bankų pateikti duomenys dėl nuostolingos piniginių operacijų vertės prižiūrėtojo neįtikina. Lietuvos bankas įtaria, kad gauna netiesioginių pajamų ir nuostolius kompensuoja su kaupu. Dėl to jie esą galėtų sumažinti pervedimų užsienio valiuta įkainius. Priežiūros institucija tikisi, kad komerciniai bankai įsiklausys į jo pastebėjimus.
Teikia socialines paslaugas?
Per praėjusius metus už pinigines operacijas šalyje veikiantys bankai gavo beveik pusę milijardo pajamų, daugiausia jų gauta iš vietos pavedimų šalies valiuta – 135 mln. litų. Tiesa, jeigu tikėtume bankų prižiūrėtojui pateiktais duomenimis, šios operacijos, kurios apima grynųjų pinigų tvarkymą, vietinius pervedimus litais bei vietinius ir tarptautinius pervedimus eurais, atsiskaitymus debeto ir kredito kortelėmis, nebuvo pelningos.
Komerciniai bankai nurodė, kad minėtų operacijų vykdymas pareikalavo maždaug 428 mln. litų tiesioginių sąnaudų ir daugiau kaip 151 mln. litų netiesioginių sąnaudų. Prie pirmųjų jie buvo linkę priskirti tokias išlaidas kaip kasininkės darbo užmokestis ar jos darbo vietos išlaikymas, prie antrųjų – išlaidas personalo valdymui, veiklos administravimui, priežiūros reikalavimų atitikimui. Tad viską sudėjus išėjo, kad išvardytos paslaugos bankams atnešė beveik 100 mln. litų nuostolių.
Tačiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas buvo linkęs abejoti, ar bankai iš tiesų užsiima socialinėmis funkcijomis, ir įžvelgė niekur neatspindėtų netiesioginių pajamų. „Yra tam tikri likučiai, laikomi bankų sąskaitose, kurie uždirba pajamas, nes galima juos naudoti. Hipotetiniu mūsų vertinimu su netiesioginėmis pajamomis galėtų būti susiję 170 mln. litų“, – dėstė V. Vasiliauskas.
Dėlioti banknotus – nuostolinga
Lietuvos banko surinktais duomenimis, brangiausiai komerciniams bankams atsieina grynųjų pinigų tvarkymas. Tiesioginės grynųjų pinigų tvarkymo sąnaudos praėjusiais metais siekė 128,6 mln. litų, netiesioginės – 40,2 mln. litų. Pajamų iš grynųjų pinigų tvarkymo bankai gavo 90,4 mln. litų.
Viena grynųjų pinigų tvarkymo operacija banko skyriuje kainuoja maždaug 10,77 lito – tiesioginės sąnaudos sudaro 7,35 lito, o netiesioginės – 3,42 lito. Viena tokia operacija bankomatuose atsieina kur kas pigiau – 1,07 lito. Čia 0,93 lito sudaro tiesioginės sąnaudos, 0,14 lito – netiesioginės.
Tyrimas taip pat parodė, kad elektroniniai pervedimai litais bankams yra pelningi, o popieriniai – nuostolingi. Iš elektroninių pervedimų bankai gavo 108 mln. litų pajamų. Teikdami šią paslaugą, jie patyrė 55,7 mln. litų tiesioginių ir 28,6 mln. litų netiesioginių išlaidų. Popieriniai pervedimai bankams atnešė 27,6 mln. litų pajamų, tačiau pareikalavo 38,6 mln. litų tiesioginių ir 10,9 mln. litų netiesioginių sąnaudų.
Uždirba iš užsienio valiutos
Patys pelningiausi bankams – pervedimai atliekami eurais. Jie atnešė 66,5 mln. litų pajamų ir pareikalavo 28 mln. litų tiesioginių ir 14 mln. litų netiesioginių sąnaudų. Vienos operacijos sąnaudos siekia 21,54 lito – tiesioginės sąnaudos sudaro 14,35 lito, netiesioginės – 7,19 lito, suskaičiavo Lietuvos bankas.
„Pervedimai eurais buvo pelningiausi. Be abejonės, pervedimai eurais dažniausiai būna tarptautiniai. Aišku, bankams jie kainuoja daugiau. Tačiau įvertinus net ir tarptautinį elementą ir su tuo susijusią brangesnę savikainą, ši veikla buvo labai pelninga bankams“, – sakė V. Vasiliauskas.
Jis svarstė, kad bankams garbės neprideda faktas, jog jie už pervedimus eurais prašo atseikėti kelis kartus daugiau, nei prašoma užsienio šalyse. Tiesa, kokių nors veiksmų, kurie paskatintų bankus sumažinti pervedimų užsienio valiuta įkainius, Lietuvos bankas imtis neketina ir tikisi, kad bankai bus linkę atsižvelgti į šią kritiką.
Siūlo mažesnius įkainius
Bendrovės „EVP International“, ketvirtadienį turinčios gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, generalinis direktorius Kostas Noreika laikėsi kiek kitokios nuomonės: „Kažkaip nelogiška. Jie rodo 14 litų tiesiogines sąnaudas už pervedimą eurais. Estijoje pervedimas kainuoja 40 euro centų (1,38 lito). Bankai naudoja tą pačią struktūrą, tą patį prekės ženklą, reklamą, žmones. Gali kažkiek padidėti savikaina, bet ne taip smarkiai“, – sakė K. Noreika.
Anot jo, pavedimo eurais savikaina daugelyje Europos bankų yra minimali. Kai kurie bankai tokius pervedimus esą atlieka praktiškai už dyką – 5 ar 10 euro centų, o standartinė tokio pervedimo kaina yra 20 euro centų. Lietuvos banko interneto svetainėje nurodoma, kad pervedimas eurais mūsų šalyje veikiančiuose komercinių bankų skyriuose svyruoja nuo 35 iki 100 litų. Pervedimo kaina internetu svyruoja nuo 30 iki 60 litų.
Tačiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas negalėjo pasakyti, kodėl gyventojams už pervedimus eurais tenka atseikėti palyginti dideles pinigų sumas: „Negalėčiau pasakyti. Galbūt susiklostė taip, kad tie mokėjimai sudaro tik apie 2 proc. visų mokėjimų, tai labai nedidelė dalis. Mokėjimai eurais rodo, kad gal bankai vykdo socialinę politiką: subsidijuojamos grynųjų pinigų operacijos, kuriomis daugiau naudojasi mažas pajamas turintys gyventojai.“
Jis pridūrė, kad Lietuvos banko atliktas tyrimas įrodė, jog komercinių bankų paslaugų įkainiai vis dėlto yra racionalūs ir pagrįsti. „Visuminės išlaidos nedaug didesnės nei Skandinavijos valstybėse, kurios yra labiausiai išvystytos Europos Sąjungoje“, – sakė S. Kropas.
Lietuvos banko tyrime dalyvavo 9 šalyje veikiantys komerciniai bankai, priklausomai nuo paslaugos, užimantys 76–98 proc. rinkos.
Išlaikyti sąskaitą nėra brangu
Prieš kelerius metus tyrimą Europos Sąjungoje (ES) atlikusi Europos Komisija (EK) konstatavo, kad Lietuvoje banko sąskaitą išlaikyti per metus vidutiniškai kainavo mažiau nei 140 litų. Ši suma buvo mažesnė tik Bulgarijoje, kur siekia 103,5 lito.
Vartotojams, naudojantiems tik griežtai apibrėžtas operacijas (pavyzdžiui, sąskaitos tvarkymas, grynųjų pinigų išėmimas, debeto kortelės atnaujinimas, kredito perkėlimas ir kt.), sąskaitos mokesčiai Lietuvoje buvo dar mažesni, šiuo atveju išlaidos per metus sudarė 70 litų.
Didžiausi sąskaitų mokesčiai vartotojams taikyti Italijoje, šioje šalyje metinis einamosios sąskaitos mokestis buvo didesnis nei 860 litų, Ispanijoje – per 550 litų. Kaimynė Latvija taip pat buvo priskirta ES valstybių grupei, kurioje einamosios sąskaitos naudojimosi kainos gana aukštos, latviai vidutiniškai mokėjo apie 397 litus per metus. Estams banko sąskaitos išlaikymas kainavo 252 litus, o lenkams – 176 litus.
Per pastaruosius metus bankams mažiau uždirbant iš pagrindinės veiklos ir siekiant užsitikrinti papildomų pajamų, mokesčiai tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse buvo linkę didėti. Rugsėjo viduryje Lietuvoje viešėjęs pagrindinio „Swedbank“ banko vykdomasis direktorius Michaelis Wolfas užsiminė, kad dėl ateityje įsigaliosiančių griežtesnių reikalavimų ir dėl to išaugsiančių veiklos sąnaudų bankams gali tekti persvarstyti savo kainodarą.
