25 proc. siekiantis nedarbas, 50 proc. nedarbas tarp jaunimo, masiniai protestai prieš reformas ir vis prastėjantys kredito reitingai – tai Ispanijos vyriausybės vadovo Mariano Rajoy galvos skausmas ir kasdienybė.
Tačiau tai dar ne viskas – finansine šalies padėtimi ir neteisinga mokesčių sistema pasipiktinę Katalonijos regiono Ispanijoje gyventojai nusprendė, kad atsiskyrimas nuo Madrido padėtų susitvarkyti su finansinėmis problemomis. Nemaža dalis katalonų norėtų matyti naują valstybę Pietų Europoje su sostine Barselona.
20 proc. viso regiono gyventojų, nešinų nacionalistines nuotaikas demonstruojančiais plakatais, priverstų nerimauti kiekvieną daugiatautės valstybės vadovą. Ir taip problemų į kampą užspęstam Madridui katalonų siekiai turėtų atrodyti kaip pasaulio pabaiga.
Katalonija – turtingiausias Ispanijos regionas, kurio ekonomiką galima lyginti su Austrijos. Barselona kasmet Madridui sumoka daugiau nei 16 mlrd. eurų mokesčių. Analitikų vertinimu, tai sudaro 6–8 proc. Katalonijos bendrojo vidaus produkto. Rugpjūčio pabaigoje katalonai, atsakingi už penktadalį Ispanijos ekonomikos, paprašė centrinės valdžios skirti Barselonai daugiau nei 5 mlrd. eurų, kad regionas galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.
Ispanijos premjeras M. Rajoy, atsakydamas į tai, katalonų lyderio Arturo Maso pareikalavo suteikti daugiau galių centrinei valdžiai regione – taip esą būtų užtikrinta, kad lėšos būtų paskirstytos tikslingai. Madridas taip pat pareikalavo, kad Barselona labiau taupytų ir sumažintų biudžeto deficitą. Būtent šie reikalavimai, pateikti mainais į finansinę pagalbą, tarp Madrido ir Barselonos įskėlė nesutarimų kibirkštį, kuri netrukus sukėlė nemenką gaisrą.
Centro dešiniųjų susivienijimo „Convergència i Unió“ (isp. Susiliejimas ir sąjunga) ir Katalonijos regiono prezidentas A. Masas, kovodamas dėl paramos iš nacionalinio šalies biudžeto, teigė, kad katalonai sumoka kur kas daugiau lėšų, nei kiti šalies regionai, tačiau sulaukia daug mažiau paramos ir investicijų sunkmečiu. Katalonų biudžeto karpymai buvo daugiau negu 10 proc. didesni nei bet kuriame kitame Ispanijos regione.
Vis dėlto Barselona negali apsimetinėti, kad yra niekuo nesusijusi su Ispanijos problemomis. Katalonija yra ne tik turtingiausias, bet ir daugiausia prasiskolinęs šalies regionas. Barseloną slegia 46 mlrd. eurų skola iš 140 mlrd., kuriuos skolingos visų regionų valdžios. Ispanijos premjeras teigė esantis priverstas taupyti, kad sumažėtų biudžeto deficitas. Tuo tarpu A. Maso noras sulaukti dotacijų be jokios papildomos priežiūros dabartinėmis aplinkybėmis atrodo kiek arogantiškas. Pats Madridas nebegali visiškai laisvai skirstyti lėšų – Ispanijos valdžios veiksmus akylai seka tarptautinės institucijos.
Nors Katalonijos nepriklausomybės idėja virpina vietinių širdis, šiai idėjai yra ir teisinių kliūčių. Pirmiausia, Katalonijos pasitraukimas iš Ispanijos prieštarautų šalies konstitucijai. Nors, katalonų lyderio teigimu, konstitucijos gali būti keičiamos, tam prireiktų visos šalies regionų ir parlamento pritarimo. O tai dabar atrodo neįmanoma. Be to, atsiskyrusi Katalonija taptų apsupta Europos Sąjungos valstybių. A. Masas jau kreipėsi į ES institucijas klausdamas, kaip Katalonija galėtų tapti visaverte ES nare, tačiau Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Garcia-Margallo, užbėgdamas įvykiams už akių, patikino, jog Madridas vetuotų bet kokį siūlymą į Europos Sąjungą priimti atskilusią Kataloniją.
Katalonų nepriklausomybės siekį temdo ir pati ES. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso kalboje Europos Parlamentui teigė, kad bet koks nuo ES narės atskilęs regionas, norėdamas tapti visaverčiu ES nariu, privalės iš naujo teikti paraišką dėl narystės. Kitaip tariant, atskilusi Barselona ilgai būtų izoliuota nuo didžiausios pasaulio rinkos ir jos teikiamų privalumų.
Katalonijos valstybingumo ambicijas pažadėjo slopinti ir Ispanijos armija. „Nepriklausoma Katalonija? Tik per mano lavoną. Miegančio liūto žadinti nevalia“, – teigė Ispanijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Francisco Alamanas. Jam pritarė ir į atsargą išėjęs generolas leitenantas Pedro Pitarchas. Anot P. Pitarcho, Ispanijos vienybė yra kiekvieno šalies kario prioritetas, tad apie separatistų palaikymą negali būti jokios kalbos.
Katalonijos nepriklausomybės siekį regiono lyderis piešia gražiomis tautinio išsilaisvinimo spalvomis, tačiau panašu, kad situacijos esmė visai kitokia. A. Maso partija lapkričio pabaigoje siekia surengti priešlaikinius regioninės valdžios rinkimus, kuriuose tikimasi laimėti daugiau vietų ir įtakos. Nacionalistinių nuotaikų skatinimas itin parankus tokiam tikslui. Panašu, jog katalonai naudojasi itin komplikuota Madrido padėtimi, taip siekdami gauti didesnę autonomiją bei didesnę laisvę disponuoti centrinės valdžios skiriamomis lėšomis. Verta paminėti, kad kol kas regioninė valdžia gali savarankiškai tvarkyti švietimo, sveikatos apsaugos ir investicinius projektus – būtent tas sritis, kurioms tenka didžiausia Katalonijos skolos dalis. Kitaip tariant, Barselona iki dabar nesugebėjo susitvarkyti su savo finansais, tačiau, matydama bendras tendencijas visoje šalyje, siekia vienu šūviu nušauti du zuikius.
Katalonijos tautinio išsilaisvinimo siekiai skambiai nuvilnijo per pasaulį skambiomis antraštėmis, tokiomis kaip „1,5 milijono katalonų reikalauja nepriklausomybės“. Vis dėlto mažai kam kilo klausimas, ar tikrai visi į Barseloną atvykę protestuotojai siekė pranešti būtent tokią žinią? Rezonansą sukėlęs protestas vyko minint Katalonijos karių, padėjusių galvas Ispanų karuose XVIII a. Tad labai lengva padaryti prielaidą, jog proteste siekiama nepriklausomybės. Tačiau verta prisiminti visos Ispanijos sunkumus ir įsivyraujančią visuotinę baimę dėl šalies ateities – dėl to jau buvo kilęs ne vienas protestas kitose šalies dalyse.
Dienraščio „The New York Times“ korespondentų Ispanijoje kalbinti protestuotojai teigė, jog jie siekia atkreipti dėmesį į prastėjančią ekonomikos padėtį. „Mes atvykome čia, kad parodytume savo skausmą. Dauguma susirinkusiųjų nekalbėjo apie nepriklausomybę – dabar visi susirūpinę dėl paprastesnių dalykų. Liūdniausia, kad žiniasklaida atkreipė dėmesį tik į nepriklausomybės prašančius plakatus“, – teigė Barselonoje dalyvavęs protestuotojas.
