Daugiau nei metai Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje dūla Senamiesčio gatvėje rastų per pustrečio šimto žmonių palaikai. Vakar vieno panevėžiečio darže paveldosaugos specialistai aptiko dar kelių žmonių palaikus.
Rado naujų kapaviečių
Archeologai, tyrinėdami Senamiesčio gatvėje esančius sklypus, vakar atkasė dar kelių žmonių palaikus. Spėjama, kad pirmųjų miesto kapinių teritorija buvo daug didesnė, nei nustatyta Kultūros vertybių registre.
Kaip pasakojo tyrinėjimams vadovaujanti Kultūros paveldo akademijos archeologė Asta Gerbutavičiūtė, siekiant nustatyti tikslias kapinių ribas, buvo numatyta padaryti 10 žvalgomųjų sankasų po 10 kvadratinių metrų, iš viso perkasti 100 kv. metrų plotą. Tik aštuntoje perkasoje rasti žmonių palaikai, kaip spėjama, iš 17-ojo amžiaus.
„Pirmosiose sankasose arba nieko neradome, arba aptikome pavienių gyvulių kaulų, keramikos šukių, pypkių fragmentų. Dar vienoje išvydome maždaug 17-ojo amžiaus grindinio fragmentų. Tik čia, priartėjus prie pernai tyrinėto sklypo, išryškėjo kelios duobės. Pradėję jas tirti, aptikome palaikus“, – pasakojo archeologė.
Priešingai nei praėjusiais metais, kai šalia esančiame sklype buvo rasta daugiau kaip pustrečio šimto žmonių palaikų ir visi jie iškasti, dabar archeologai palaikus tik aprašys, nufotografuos ir vėl užkas.
„Patirtis parodė, kad palaikų iškėlimas sukelia begales problemų, todėl šiemet rastuosius paliksime savose vietose, nes mūsų tikslas yra ne ištirti tam tikrą sklypą ar jo dalį, bet nustatyti, nuo kur buvo pirmųjų kapinių ribos“, – sakė A.Gerbutavičiūtė.
Archeologės teigimu, pernai tyrinėtame sklype palaikai buvo suguldyti labai tankiai, vieni ant kitų, o vakar atkastajame – didesniais atstumais, todėl galima numanyti, kad tai gali būti kapinių pakraštys. Jeigu bus gautas dabartinio sklypo savininko sutikimas, darbai tame sklype bus tęsiami.
Kai bus nustatyta vakarinė ir pietinė pirmųjų miesto kapinių riba, Kultūros paveldo departamentas spręs, ką daryti su šiuo paveldu. O gyventojai šitoje dalyje negalės vykdyti jokių statybų, bus apribota ir ūkinė veikla. Iki šiol daug metų gyventojai šiame sklype augino daržoves, braškes.
Nepagarba mirusiesiems
Ramybę turėtų atrasti ir pernai gretimame sklype iškasti apie pustrečio šimto žmonių palaikų, kurie šiuo metu dūla Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kriptoje. Savivaldybė yra pažadėjusi pasirūpinti jų perlaidojimu tik tada, kai bus nustatytos tikslios kapinių ribos.
Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinio padalinio vedėjo Arūno Umbraso įsitikinimu, ir dabar Savivaldybei niekas netrukdo perlaidoti palaikus.
„Vis dar laukiam, kol Savivaldybė ryšis pagaliau palaikus padėti ten, kur jiems ir vieta. Idealiausia juos palaidoti ten, kur ir buvo iškasti. Niekas tam netrukdo, tik Savivaldybės užsispyrimas bei nenoras spręsti šią problemą. Labai abejoju, ar tikrai mieste nėra keturių aro sklypo mainais už sklypą, kuriame buvo rasti palaikai. Palaikai iš ten apskritai negalėjo būti iškasti“, – sakė A.Umbrasas.
Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos dekanas kunigas dr. Romualdas Zdanys teigė, kad bažnyčios kripta, kurioje sudėti iškasti žmonių kaulai, tikintieji pasinaudoti negali. Tačiau dvasininkus labiausiai jaudina tai, kad su žmonių palaikais taip nepagarbiai elgiamasi. Kapinės yra šventa vieta, todėl reikia gerbti mirusiuosius.
„Vienas iš bažnyčios reikalavimų yra mirusiuosius palaidoti žemėje ir jokių diskusijų šiuo klausimu neturi būti. Tai, kad žmonių kaulai guli bažnyčios kriptoje, yra visiška nepagarba“, – sakė dvasininkas.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
