Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė Seimo rinkimų išankstinius rinkėjų sąrašus, kuriuose – 2 569 497 Lietuvoje gyvenantys šalies piliečiai. Skaičius didelis ir, atsižvelgiant į 2011 m. vykusio visuotinio surašymo duomenis, – nelabai realus.
2011 m. kovo mėnesį vykusio surašymo metu nustatyta, kad Lietuvoje gyvena 3 mln. 540 tūkst. žmonių. Jei šį skaičių lygintume su VRK turimais rinkėjų sąrašais, gautume, kad balsavimo teisę turi 84 proc. visų gyventojų. Ir tai su teorine išlyga, kad per pusantrų metų Lietuvos gyventojų skaičius nemažėjo (kas yra visiškai nerealu).
2000 m. spalį vykusiuose Seimo rinkimuose buvo registruota 2 mln. 626 tūkst. rinkėjų, o po pusmečio įvykęs visuotinis gyventojų surašymas atskleidė, kad 2001 m. šalyje buvo 3 mln. 484 tūkst. gyventojų. Kitaip tariant, 2000 m. rinkimų teisę turėjo maždaug 75 proc. visų Lietuvos gyventojų. Praėjus dvylikai metų – ši dalis pašoko iki 84 proc.
Tokie skaičiai leistų manyti, kad emigracija ir natūrali kaita neproporcingai „šienauja“ tik pilietybės neturinčius gyventojus arba dar negalinčius balsuoti (t. y. iki 18 m.). Kitaip būtų sunku paaiškinti, kodėl per dešimtmetį bendras gyventojų skaičius sumažėjo 12 proc., o rinkėjų skaičius – tik 2 proc.
Rinkėjų mažėja lėčiau?
Blaivus protas sako, kad labiausiai linkę emigruoti kaip tik darbingi žmonės, tikrai vyresni nei 18 metų, o mirtis ir emigracija vienodai neišranki tiek turintiems Lietuvos pilietybę, tiek ir ne Lietuvos piliečiams. Kitaip tariant, VRK turimi rinkėjų sąrašai yra tolokai nuo realybės, o realią situaciją geriau atspindėtų 2011 m. surašymo duomenys, o ne gyventojų registro turimi skaičiai.
–
VRK rinkėjų sąrašus sudarė pagal gyventojų registro 2012 m. rugsėjo 5 d. duomenis. Kiekvienas rinkėjas yra įrašytas į atitinkamos apylinkės rinkėjų sąrašą pagal jo gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis, nurodytus registre. Tik oficialiai paskelbęs apie savo išvykimą gyventojas išbraukiamas iš gyvenamosios vietos registro. Nei „pamiršę“ deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos, nei didžiąją dalį užsienyje praleidžiantys ir gal tik kartą ar du per metus grįžtantys namo Lietuvos piliečiai vis dar yra traktuojantys kaip nuolat gyvenantys Lietuvoje ir, žinoma, įtraukti į konkrečios rinkimų apylinkės sąrašus.
Neatitikimai tarp realaus piliečių skaičiaus ir VRK parengtų rinkėjų sąrašų turės rimtų pasekmių skaičiuojant rinkimų aktyvumą. Sunku tikėtis didelio rinkėjų aktyvumo, jei sąrašuose – daug Lietuvoje realiai negyvenančių, nors ir deklaravusių gyvenamąją vietą, asmenų. Porą pastarųjų rinkimų į Seimą nėra pasiekiamas nė 50 proc. rinkėjų aktyvumas. Pastarąjį kartą didesnis nei 50 proc. dalyvavimas rinkimuose buvo 2000 m. – tuomet balsavo 58,6 proc. rinkėjų. 2004 m. – jau tik 46,1 proc., 2008 m. – 48,6 proc. Įdomu tai, kad nuo pat 2000 iki 2008 m. rinkėjų sąrašai rinkimuose į Seimą ne mažėjo, o plėtėsi.
Tik šiais metais rinkėjų skaičius sumažėjo. Palyginti su 2008 m. šiemet VRK pateikė rinkėjų sąrašus, kuriuose 126 593 piliečiais (t. y. 4,7 proc.) mažiau. „Tai ryškiausias rinkėjų sumažėjimas, palyginti su praėjusiais rinkimais, – teigė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. – Tai lėmė ne tik gyventojų skaičiaus mažėjimas, bet ir tam tikra demografinė duobė.“ Anot Z. Vaigausko, nuo 2000 m. rinkėjų sąrašai pilnėjo, nes daugėjo aštuoniolikmečių, kurie buvo įtraukiami į rinkėjų sąrašus. „Dabar situacija pasikeitė į priešingą pusę – rinkėjų skaičius mažės greičiau nei bendras gyventojų skaičius, ir ne tik dėl emigracijos, bet ir dėl demografinių pokyčių, nes kaip tik gerokai sumažės aštuoniolikos sulaukiančių gyventojų dalis“, – aiškino Z. Vaigauskas.
Vis dėlto net ir toks registruotų rinkėjų skaičiaus mažėjimas gali neatitikti realios situacijos. Z. Vaigauskas pripažino, kad nėra galimybių patikrinti, kurie rinkėjai, deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje, realiai yra išvykę.
„Buvo projektas, kad VRK atstovai tikrintų rinkėjus, ar jie tikrai gyvena, ir neradę jų nurodytu adresu galėtų išbraukti iš rinkėjų sąrašų. Tačiau šis projektas iš karto buvo atmestas, nes atsirado daug prieštaraujančių – sunku tiksliai nustatyti, kada rinkėjas išvykęs visam laikui, o kada jo nėra namuose tik trumpą laiką“, – kalbėjo Z. Vaigauskas. Kita vertus, rinkėjų sąrašai, anot Z. Vaigausko, gali būti tikrinami ir kitais būdais – pavyzdžiui, lyginant su Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis.
