Panevėžio rajono ir miesto savivaldybės turi užduotį būsimajam Seimui – sutramdyti privačią nuosavybę susitvarkyti vengiančiuosius. Vien Panevėžyje apleistų, nenušienautų, nelegaliais šiukšlynais virstančių privačių sklypų suskaičiuojama maždaug dešimt. Vis dėlto į apsileidėlių sąrašą patenka ir pati miesto Savivaldybė, per šią vasarą nė karto nenušienavusi jai priklausančių plotų miesto pakraščiuose.
Prieš apsileidėlius svyra rankos
Rajono valdžia suka galvą, ką atsakyti Molainių gyvenvietės Sodžiaus gatvės 12-ai gyventojų, prašančių priversti susitvarkyti prieš dešimtmetį į užsienį emigravusį ir apie privatų sklypą pamiršusį kaimyną. Žole ir žilvičiais apaugusio šiukšlyno kaimynyste besiskundžiantiems žmonėms Savivaldybė neturi ką atsakyti: apsileidėliams liberalūs šalies įstatymai vietos valdžiai nesuteikia teisės nurodinėti, kaip kam tvarkytis.
Rajono meras Povilas Žagunis pripažįsta: neturinti ką atsakyti į tokius skundus Savivaldybė pati griebia dalgį ir šienauja, nors jai tai daryti nepriklauso.
„Seniūnijose sutvarkyti apleistų privačių sklypų, kurių šeimininkai akių net nerodo, siunčiame dirbančiuosius viešuosius darbus. Bet kodėl už valstybės lėšas turi būti tvarkoma privati nuosavybė?“ – stebisi meras.
Rajono Savivaldybė svarsto suvienyti jėgas su kaimynais panevėžiečiais ir kreiptis į Seimą bei Vyriausybę, kad prievolė tvarkytis būtų įteisinta įstatymu.
Sąvartynas gyvenvietėje nepajudinamas
Kad tvarkingas kaimynas – neįkainojamas turtas, įvertino ir miestui priklausančio Molainių kvartalo Žvejų gatvės gyventojai.
Keliolikos arų sklype augantis sąvartynas – akivaizdus įrodymas, kad valstybinės institucijos bejėgės prieš Molainiams siaubą keliantį šiukšlių kaupiką.
Kalnai statybinių medžiagų, keliolika surūdijusių automobilių, rietuvės senų padangų, iš šiukšlių konteinerių sutempto šlamšto stirtose šmirinėjančios riebios žiurkės, virš pūvančių atliekų ratus sukantys spiečiai musių ir vimdantis dvokas – tokią kaimynystę įsikūrusieji Žvejų gatvėje kenčia daugiau nei dešimtmetį.
Šio šlamšto savininkas 56-erių Virginijus Penkauskas – galvos skausmas ne tik Panevėžio savivaldybei, bet ir simbolinių baudų iš jo neišgalintiems išieškoti antstoliams.
Šie prašymus nubausti raginimus susitvarkyti ignoruojantį V.Penkauską teismui teikia dar nuo 2006-ųjų.
Šiomis dienomis Panevėžio savivaldybę pasiekė Lietuvos apeliacinio teismo raštas, kad V.Penkausko skundas dėl Panevėžio Temidės tarnų paskirtos baudos atmestas. Nevalyvam vyrui už gyvenvietėje įrengtą sąvartyną priteista 300 litų bauda.
Tačiau net ir tokią sumą išieškoti antstoliams – sunkiai įveikiama užduotis, mat šis panevėžietis, be kalnų šiukšlių, jokio turto neturi.
Jo sąvartynu paverstas sklypas su nebaigtu statyti namu – buvusios sutuoktinės nuosavybė. Ši tvirtina esanti nieko dėta, mat turtą išnuomojusi.
Savivaldybės vadovai tvirtina, jog numatoma prašyti teismo leisti iškraustyti šlamštą, o tvarkymo išlaidas išskaičiuoti iš V.Penkausko buvusios žmonos.
Galvos skausmas emigrantai
Už miesto švarą atsakingi Savivaldybės specialistai V.Penkauską vadina išimtimi.
„Su Panevėžio gyventojais dar susitvarkome. Juos galime išsikviesti, surašyti protokolus, skirti baudas, nors dažniausiai užtenka tik paraginti susitvarkyti. Didžiausios problemos kyla dėl išvykusiųjų į kitus miestus ar užsienį – jų nei prisikviesime, nei nubausime. Vieno apleisto sklypo savininkas jau keleri metai Kanadoje, o jo nuosavybė želia“, – teigė Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus specialistė Virginija Jankauskienė.
Anot jos, tokių likimo valiai paliktų sklypų mieste – maždaug dešimt, keli iš jų – greta arterinių ir miestą reprezentuojančių S.Kerbedžio, Vasario 16-osios gatvių, žolėmis apaugusi teritorija akis bado ir gąsdina gyvenančiuosius Molainių g. gale, ne kartą į Savivaldybę dėl apleistos statybvietės kreipėsi Kniaudiškių g. gyventojai.
„Net ir tiems, kurie reaguoja į raginimus susitvarkyti, kiekvieną vasarą ir net ne po kartą turime tą priminti. Su Pramonės ir Pušaloto gatvių kampe esančio sklypo savininku šįmet net nusprendėme paeksperimentuoti. Specialiai nepranešėme, kad nusipjautų žolę, tai nieko ir nedaro, nejaučia atsakomybės už savo nuosavybę“, – pasakojo V.Jankauskienė.
Anot jos, Panevėžyje gyvenančius ir nesitvarkančius apsileidėlius Savivaldybė turi teisę bausti. Tačiau baudos – tik simbolinės: nuo 10-ies litų pirmąkart baudžiant iki maksimalios 2000 litų.
V.Jankauskienės teigimu, dėl nesutvarkytų sklypų kol kas nėra surašyta nė vieno administracinių teisės pažeidimų protokolo.
Tarp apsileidėlių – ir Savivaldybė
Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė tvirtina, kad Savivaldybė sutiktų nušienauti ir privačius sklypus, jei savininkai už paslaugą mokėtų.
„Šienautume net ir be papildomo uždarbio – tik už mokestį, atperkantį darbo sąnaudas. Būtų labai gerai, jei Seimas priimtų įstatymą, įpareigojantį tvarkytis. Gal net ir nuosavybės nusavinimas galėtų būtų taikomas, jei savininkas ja nesirūpina“, – siūlo specialistė.
Tačiau net ir pačią Savivaldybę būtų galima įtraukti į apsileidėlių sąrašą. V.Gylienė pripažįsta, kad dėl lėšų stygiaus dalis Savivaldybei priklausančių žaliųjų plotų šią vasarą taip ir liko nenušienauta.
Šįmet miesto viešosioms erdvėms šienauti biudžete skirta 50 tūkst. Lt mažiau nei pernai, tai yra 410 tūkst. Lt.
V.Gylienės teigimu, visai teritorijai – 6 mln. 155 tūkst. kvadratinių metrų – nušienauti bent vieną kartą per sezoną reikėtų daugiau kaip 800 tūkst. Lt.
„Miesto centrą ir žaliąsias juostas per sezoną šienaujam 7–8 kartus, prie daugiabučių laisvas teritorijas nupjovėme tik po vieną kartą, o miesto pakraščiuose liko nė karto nešienautų plotų. Mums liūdna į juos žiūrėti, bet neturime galimybių“, – aiškino specialistė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
