Italijoje mafijos vykdomi nusikaltimai nebėra tik pietinės dalies fenomenas.
Teračina yra plačiai išsidriekęs miestelis į pietus nuo Romos, populiari poilsio vieta tarp norinčiųjų praleisti savaitgalį paplūdimyje. Rivarolo Kanavezė yra įsikūręs Alpių šešėlyje į šiaurę nuo Turino. Jame yra romėniškų griuvėsių, žavi 14-ojo amžiaus pilis ir mažiau nei 12 tūkst. gyventojų. Nė viena iš šių dviejų labai skirtingų vietų nėra pietinėje Italijos dalyje – tradicinėje mafijos šerdyje.
Tačiau abi neseniai buvo užkrėstos – ir labai dramatiškai – organizuoto nusikalstamumo bacila. Rugpjūčio mėnesį Gaetano Marino, kuris, manoma, vadovavo „Neapolitan Camorra“ grupuotei, žuvo nuo kulkos, kai buvo įviliotas į Teračinos paplūdimį. Šiame paplūdimyje šeimos susirenka pasimėgauti saule. Anksčiau šiemet Rivarolo Kanavezės gyventojus pasiekė žinia, kad tyrimo metu aptikta įrodymų, jog į jų miesto tarybą buvo infiltruoti „’Ndrangheta“ Kalabrijos mafijos atstovai. Todėl buvo įvestas tiesioginis vyriausybės valdymas.
Faktas, kad Italijos bato – tokia yra šalies forma žemėlapyje – „pėdoje“ gimęs nusikaltėlių sindikatas „’Ndrangheta“ susimokė su 60 km nuo Prancūzijos sienos esančio miesto politikais, atskleidžia sukrečiančią tiesą. Mafija daugiau nebėra Italijos pietų fenomenas, ji tapo nacionaline bėda.
Keturios iš 22 vietinių valdžios įstaigų, pernai išardytų įtarus, jog organizuotos nusikaltėlių grupuotės į jas infiltravo savo narių, buvo už Italijos pietų ribų. Neaišku, kas dedasi pajūryje šalia Romos. Kai kurie tyrėjai nerimauja, kad tarp vietinių nusikaltėlių grupuočių ir savo įtaką norinčių išplėsti „Camorra“ banditų gali prasidėti gaujų karas. Kiti nusikaltėlių sindikatai jau mėgino įsitvirtinti sostinėje. 2007 m. paaiškėjo, kad „Cosa Nostra“ plovė pinigus akiplėšiškai priešais premjero biurą įkurtose patalpose.
Po dvejų metų uždarytas vienas žinomiausių Romos barų – „Café de Paris“, įsikūręs medžiais apsodintoje Via Veneto gatvėje, mat atskleista, jog jis buvo tapęs „’Ndrangheta“ priedanga. Vėliau baras vėl atvėrė duris ir naudojasi produktų ir prekių įvairove iš įmonių, kurios buvo atimtos iš banditų.
Padėtis Italijos šiaurėje aiškesnė. Jau seniai buvo žinoma, kad nusikaltėliai iš pietų įmerkė kojas turtingiausiose šalies dalyse. Geromis paskatomis sukurta, kad ir prastai vykdyta programa nuo šeštojo dešimtmečio, naudojant komendanto valandą, pašalino daug įtariamų banditų iš jų veiklos zonų.
Neseniai atlikus tris plataus masto tyrimus paaiškėjo, kad „’Ndrangheta“ ne tik be konkurencijos dominuoja šiaurėje, bet ir jos buvimas bei įtaka ten daug didesnė nei buvo įtariama (arba nei pripažino šiaurinės dalies politikai). Policija ir prokurorai tvirtina, kad nustatė ne mažiau nei 24 vadinamuosius „locali“ – „’Ndrangheta“ klanus – Lombardijoje, pasiturinčiame regione aplink Milaną, ir Pjemonte su sostine Turinu.
Pirmieji 2011 m. lapkritį Lombardijoje vykdyti tyrimai baigėsi 110 nuteistais kaltinamaisiais. Birželį paskelbtas rašytinis sprendimas kelia didelį nerimą. Jame minima daugiau nei 70 įtariamo bauginimo atvejų šalies finansų sostinėje arba aplink ją, įskaitant „šaunamuosius ginklus, amuniciją ir, kai kuriais atvejais, sprogstamuosius užtaisus“. Rugsėjo 18 d. 75 metų verslininkas Milane buvo pašautas į koją, ir tai atrodo įtartinai panašu į mafijos pasalą.
Trečiasis tyrimas – Pjemonte vykdyta „Operacija Minotauras“ – baigėsi 172 žmonių suėmimu. Būtent šis tyrimas išardė ir Rivarolo Canavese tarybą. Teigiama, kad čia „’Ndrangheta“ vadovai dirbo su vietos politiku, kad jis būtų išrinktas į Europos Parlamentą. Vienas tyrėjas nugirdo vieną iš vadovų giriantis, jog jis ir jo vyrai galėtų įsakyti savo balsą rinkimuose atiduoti 11 tūkst. žmonių iš miestelių Alpių prieškalnėje.
