Priemiestinėmis gyvenvietėmis virstančios sodų bendrijos civilizacija nekvepia. Siauručiai, žiemą sunkiai išvažiuojami keliai, vietoje vandentiekio šulinys kieme, kanalizacija – keliskart per metus siurbiama duobė ir netgi elektra yra prabanga – tokiomis sąlygomis XXI amžiuje gyvena iš miestų pabėgę sodų bendrijų naujakuriai. Kokios gyvenimo sąlygos miesto pašonėje įsikūrusiuose kolektyviniuose soduose?
Toli nuo civilizacijos
Panevėžio pašonėje esančiuose „Ąžuolo“ soduose namą pasistačiusi Ona Žemaitienė negali įprasti, kad išsiplovusi galvą plaukų džiovintuvą gali įjungti tik išjungusi vandenį šildantį elektrinį šildytuvą, o norėdama užkaisti arbatinį, puodų ant kaitlentės virti nebegali. Moteris liūdnai juokauja, kad dėl mažo elektros galingumo vieno iš šeimos vieta – gatvėje, kur įrengti nuo per didelės elektros srovės nuolat atsijungiantys automatiniai jungikliai.
„Elektrą ir turime, ir ne. Prieš perduodant elektros tinklus „Lesto“ bendrijos valdyba gyventojams paskirstė elektros energijos galią. Puikiai pirmininkas žinojo, kad statomės namą, bet gavome tiek pat galios, kiek seniukai, į sodą atvažiuojantys savaitgaliais. Niekas mūsų neinformavo, kad skirta mažai galios, sužinojome tik prieš porą mėnesių pradėję gyventi“, – pasakojo O.Žemaitienė.
Naujakurė teigia prašiusi „Lesto“ padidinti į jos namus tiekiamą elektros galią, tačiau išgirdo, kad už tokią paslaugą turėsianti susimokėti 3500 litų.
Gąsdina žiema
Vien „Ąžuolo“ sodų bendrijoje iš 754 elektros vartotojų didesnės galios prašo 135 gyventojai. Bendrijos pirmininkas Vladas Lipnevičius teigia jų sąrašą nusiuntęs „Lesto“, bet iš elektros tiekėjų atsakymo nesulaukė. Pirmininkas pripažįsta, kad maždaug 15-ai naujakurių dėl elektros galios stygiaus žiemą išgyventi bus sudėtinga.
„Žmonės įsirengę gręžinius, grindinį šildymą, boilerius, kaitlentes, visi naudojasi skalbyklėmis, mikrobangų krosnelėmis – vis dėlto XXI amžius. Tam reikia mažiausiai 5 kilovatų, o teturi du“, – teigė V.Lipnevičius.
Apgaudinėja architektus
Prieš perduodant elektros tinklus „Lesto“ įmonei, bendrijos valdyba, pirmininko teigimu, elektros galią sodininkams paskirstė atsižvelgusi į poreikį – nuolatiniams gyventojams teko po 4–5 kilovatus, atvažiuojantiesiems tik sezono metu – po 1–2.
Anot pirmininko, net ir pastariesiems tokio galingumo neužtenka.
„Jei įsijungia elektrinę žoliapjovę, vandens arbatinyje jau nebegali pasišildyti. Neužtenka ir tų 5 kilovatų, su tokia galia galima tik 70 proc. poreikių patenkinti. Aš irgi sode gyvenu ir tiek turiu, žmona jau išauklėta, kad skalbti gali tik naktimis, jei įjungia arbatinuką, kitam prietaisui teks palaukti eilėje“, – pasakojo V.Lipnevičius.
Anot pirmininko, situacija būtų dar blogesnė, jei elektros užsimanytų visi bendrijos nariai. Šiuo metu jos neturi ir net nepageidauja daugiau nei 100 sodininkų. Pasak pirmininko, jei ir jie sugalvotų prašyti elektros, likusiesiems galia sumažėtų net ir iki 0,5 kilovato.
Pirmininkas teigia atsidūręs absurdiškoje situacijoje, kai soduose planuojantieji statybas pas jį ateina prašyti leidimo.
„Esu priverstas leidime nurodyti, kad bus suteikta ne mažiau nei 7 kilovatai elektros energijos galios, nes kitaip žmogus turės problemų dėl namo projekto – architektai nebeapsiima projektuoti, jei elektros galia mažesnė, o kaip tuos 7 kilovatus duoti, jei fiziškai nėra iš kur. Tam reiktų didinti transformatoriaus galią, o tas kainuoja“, – pripažino V.Lipnevičius.
Pirmas traukinys nuvažiavo
„Lesto“ atstovo ryšiams su visuomene Ernesto Naprio teigimu, praėjusiais metais įmonei nupirkus „Ąžuolo“ elektros tinklus, galią ribojantys automatiniai jungikliai vartotojams buvo įrengti pagal sodų bendrijos pirmininko pateiktus duomenis.
Šįmet „Lesto“ numačiusi skirti per 12 mln. Lt Europos Sąjungos paramos 76-ių šalies sodų bendrijų elektros tinklams modernizuoti. Laimingųjų sąraše Panevėžio sodininkų nėra. Pasak E.Naprio, „Lesto“ negalėjo vykdyti jokių projektavimo darbų neturėdama specialiojo plano. Jį miesto Savivaldybė patvirtino tik rugpjūčio pabaigoje ir pavėlavo į nuvažiuojantį traukinį.
O.Žemaitienei už 3500 Lt elektros galia būtų padidinta iki 8 kilovatų, mat, pasak E.Naprio, „Lesto“ tektų vietoje ore kabančių avarinės būklės laidų tiesti kabelį po žeme – rekonstruoti tektų 121 metrą linijos. „Lesto“ siūloma išeitis, kaip sumažinti naujakuriams mokestį – visiems pageidaujantiesiems didesnės galios pasidalyti prijungimo įmoką.
Podukros vietoje
V.Lipnevičiaus nuomone, miesto Savivaldybės teritorijoje esanti sodų bendrija – tarsi podukros vietoje: neturi ne tik pakankamai elektros, bet ir vandentiekio, neįrengta kanalizacija, kelių būklė irgi apgailėtina.
„Dauguma gyventojų perka geriamąjį vandenį, kai kas gal ir naudoja maistui šachtinių šulinių, bet jo kokybė abejotina. Susigundo žmonės žymiai pigesniais sklypais sodų bendrijose, o paskui turi daug ir brangiai kainuojančių problemų. Savivaldybei jau laikas suvokti, kad ir soduose įsikūrę – miesto gyventojai“, – mano V.Lipnevičius.
Tinklų teks palaukti
Visoms trims priemiestinėms sodų bendrijoms – „Ąžuolo“, „Šermuto“ ir jau sprendimą išsiregistruoti priėmusiai „Klevo“ Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Saulius Matulis piešia miesto mikrorajonų ateitį.
„Arba sodų bendrijos pačios išnyks, arba teks tą padaryti. Gyvenamųjų namų jose sparčiai daugėja ir jau dabar sunku įvardyti jas kolektyviniais sodais“, – mano S.Matulis.
Savivaldybė dar šiais metais planavo žengti pirmąjį žingsnį, kad sodų bendrijas pasiektų civilizacija – už 40 tūkst. Lt ketinta parengti gatvių planus, kad vėliau galėtų ruošti techninius projektus vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijos ir dujų tinklams tiesti.
Tačiau geri norai ir liko tik norais. Pasak S.Matulio, šiais metais tokie planai nebus parengti, mat Savivaldybės skelbtame viešųjų pirkimų konkurse dalyvavę rangovai už darbą užsiprašė didesnės nei leidžia miesto kišenė sumos – 63 tūkst. Lt. S.Matulis mano, jog planus pavyks parengti kitąmet ir jau ne už Savivaldybės, o Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.
Invazija į sodus stebina
Sklypų priemiestinėse sodų bendrijose patrauklumas – mįslė nekilnojamojo turto rinkos specialistams. Nekilnojamojo turto agentūros „Asimonas“ direktoriaus Kęstučio Kazakevičiaus teigimu, 6 arų sklypo su karkasiniu vieno kambario vasarnamiu „Ąžuolo“ sodų bendrijoje kaina siekia maždaug 25 tūkst. Lt. Tuo metu su Panevėžiu besiribojančioje naujoje gyvenvietėje už arą prašoma 2500 Lt.
Pasak K.Kazakevičiaus, nepaisant, kad iki pastarojo sklypo atvesta 10 kilovatų galios elektra, dujos, vandentiekis, pirkėjai vis tiek mieliau renkasi sodų bendriją.
„Pirkdami sklypą namo statybai žmonės labai apsirinka – brangiau sumoka ir savo noru atsiriboja nuo patogumų. Pirkėjų pasirinkimą kartais labai sunku paaiškinti. Taip pat stebina, kodėl jiems patrauklesnis butas Kniaudiškėse nei gerokai pigesnis Dembavoje, nors nuo abiejų vietovių iki miesto centro atstumas toks pat“, – svarsto K.Kazakevičius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
