Kitąmet įsigaliosianti nauja darbo ginčų sprendimo tvarka turėtų paskatinti darbuotojus aktyviau kovoti dėl savo teisių. Prie teritorinių darbo inspekcijų įkurtos darbo ginčų komisijos nemokamai ir daug greičiau išnagrinės darbdavio ir darbuotojo konfliktus.
Bus nagrinėjama paprasčiau
Kaip pasakojo penktadienį Panevėžyje viešėjęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas, naujoji darbo ginčų nagrinėjimo tvarka bus daug paprastesnė ir efektyvesnė, o svarbiausia – naudinga žmogui. Dabar didžioji dalis bylų nėra sudėtingos, pavyzdžiui, dėl nesumokėtos dalies atlyginimo ar priedų už tam tikrą darbą. Žmogus kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją (VDI), bet ši, išnagrinėjusi visas aplinkybes, tik tegali patvirtinti, kad darbuotojo teisės tikrai buvo pažeistos, ir pasiūlyti teisybės ieškoti teisme. Darbuotojas sugaišta daug laiko, o rezultato norimo nepasiekia, ir Darbo inspekcija sulaukia daugybės priekaištų, kad nesugeba apginti pažeistų teisių. Dažnai žmonės nusivilia viskuo ir numoja ranka, ir tik nedaugelis kreipiasi į teismą.
„Esama tvarka akivaizdžiai taisytina – net elementariausios bylos ilgai nagrinėjamos teismuose, o šie ir taip užversti darbu, todėl darbuotojas priverstas sprendimo laukti labai ilgai. Per tą laiką net ir teigiamas atsakymas gali nebetekti reikšmės. Be to, procesiniai veiksmai gana sudėtingi ir nemažai kainuoja. O nesutarimai įmonių darbo ginčų komisijose nagrinėjami ne visada objektyviai“, – teigė A.Bitinas.
Pagrindinis darbo ginčų komisijų tikslas yra ne tik sumažinti teismų darbo krūvį, bet ir į savo darbą įtraukti socialinius partnerius – darbdavių ir profesinių sąjungų atstovus. Ginčai privalės būti išnagrinėti per mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Tačiau susitaikyti bus galima bet kurioje nagrinėjimo stadijoje.
Be to, verslui sumažės administravimo našta, nes nebebus reikalavimo įmonėms steigti darbo ginčų komisijų.
Savanorių kraštas
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus Viliaus Mačiulaičio teigimu, darbo ginčų komisijų steigimas prie teritorinių darbo inspekcijų yra bene svarbiausias pakeitimas nuo Darbo kodekso įsigaliojimo 2003-iaisiais. Dabartinė darbo ginčų nagrinėjimo sistema paveldėta dar iš tarybinių laikų, todėl nėra veiksminga. Dvipakopė sistema, kai ginčas nagrinėjamas įmonėje, o tik paskui galima kreiptis į teismą, reiškia, kad įmonėje sudaryta komisija, pavaldi darbdaviui, ginčus sprendžia ne pagal teisę, trūksta kompetencijos arba ji iš viso nesudaroma, todėl žmogus priverstas kreiptis į teismą.
„Beveik 70 procentų, arba 6–7 tūkst. per metus į Darbo inspekciją besikreipusiųjų, sužinodavo, kad jų teisė buvo pažeista ir galintys kreiptis į teismą. Nuo kitų metų tas žmonių įprotis eiti į Darbo inspekciją spręsti ginčus neturėtų keistis, bet dabar ji turės instrumentą ginčams nagrinėti. Darbo ginčų komisijos sprendimas turės tokią pačią juridinę teisę kaip ir teismo vykdomasis raštas“, – paaiškino V.Mačiulaitis.
Ši darbo ginčų nagrinėjimo tvarka išsiskirs ir savo nešališkumu: komisiją sudarys teisinį išsilavinimą turintis Darbo inspekcijos inspektorius ir rotacijos būdu skiriami darbdavių bei profesinių sąjungų atstovai, kurių pagrindinis uždavinys bus ne atstovauti ginčo šalims, o apginti pažeistą teisę – objektyviai įvertinti problemą ir nešališkai išspręsti ginčą.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audros Mikalauskaitės teigimu, lietuviai dėl savo teisių dar labai retai kada kovoja. Tik maža dalis jų teisybės ieško teismuose, kiti iš darbo tiesiog išeina savo noru, atsisakydami priklausančių socialinių garantijų.
„Užtenka tik peržvelgti „Sodros“ duomenis ir pamatysime, kad beveik visa Lietuva yra savanorių kraštas – iš darbo išeina atsisakydami to, kas jiems teisėtai priklauso. O dabar atsivers niša nebijoti ginti savo teisių.
Darbo ginčų komisijos atskleis tokius dalykus, kurie ilgai buvo nutylimi.
Be to, tai ir paskata darbdaviui sąžiningai mokėti darbuotojui priklausančius pinigus bei pagalvoti, ar verta atleisti žmogų pažeidžiant įstatymus“, – sakė A.Mikalauskaitė.
Spręs ir teismai
Darbo ginčų komisijos galės spręsti beveik visus su drausmine atsakomybe ar pinigų neišmokėjimu susijusius klausimus, tačiau teismo prerogatyvai bus paliekamas klausimas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.
Anot Valstybinės darbo inspekcijos vadovo V.Mačiulaičio, atleidimo iš darbo bylos reikalauja išskirtinės kompetencijos, tačiau neatmetama galimybė, kad ateityje bus tam tikra teismų specializacija.
„Darbo ginčų komisijos įkurtos remiantis Estijos pavyzdžiu. Ten tokios komisijos veikia gana seniai ir pasiteisino.
Lietuvos darbo teisė gana panaši į Estijos, todėl manome, kad tokios komisijos bus populiarios ir Lietuvoje.
Tiesa, kai kurie darbo ginčai, pavyzdžiui, neteisėtas atleidimas, ir toliau bus nagrinėjami tik teisme. Nors ateityje gali atsirasti ir specializuoti teismai.
Darbo ginčų komisijos daugiausia bus orientuotos į tą kritinę masę žmonių, kurie dėl tūkstančio ar kelių šimtų litų net nesikreipia į teismus, o dabar jie tai galės padaryti nemokamai“, – sakė V.Mačiulaitis.
Nuo kitų metų sausio 1-osios Lietuvoje veiks 14 tokių komisijų, o esant poreikiui – ir daugiau. VDI šiais metais gavo daugiau nei 2,5 tūkst. darbuotojų skundų (pernai – daugiau kaip 7 tūkst.), iš jų apie 70 proc. susiję su individualiais darbo ginčais.
Panevėžio apskrityje tokių skundų – apie 200 (pernai – daugiau kaip 460). VDI Panevėžio skyriaus vedėjas Rimantas Trota patikino, kad skyrius beveik pasirengęs permainoms, laukiama tik galutinio sprendimo dėl konkrečių socialinių partnerių.
Lina DRANSEIKAITĖ, Sekunde.lt
