Seime kurpiama pensijų sistemos pertvarka tėra kosmetinė. Pagrindinės – pensijų sistemos finansavimo – problemos ji neišspręs.
Tam reikėtų atidžiai suplanuoti visiškai kitokią, didžiulę reformą ir bazinės pensijos finansavimą perduoti valstybės biudžetui, įsitikinusi Audronė Morkūnienė, socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė.
Beveik visą kadenciją svarstęs, kaip reformuoti pensijų sistemą, Seimas, regis, artėja finišo tiesiosios link. Jeigu radikaliai nepasikeis pozicijos, būsimieji pensininkai turės tik du pasirinkimus: arba sustabdyti savo dalyvavimą privačiuose pensijų fonduose ir grįžti tik prie „Sodros“ sistemos, arba mokėti papildomą įmoką savo lėšomis ir tuo pat metu gauti papildomą įmoką iš „Sodros“ bei valstybės biudžetų.
Jeigu gyventojas nuspręstų kaupti papildomą pensiją, „Sodros“ pervedama įmokų dalis nuo 2014 m. būtų padidinta nuo 1,5 iki 2 proc. Dar 1 proc. iš savo pajamų skirtų pats žmogus, o valstybė pervestų įmoką, prilygstančią 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada, kad taip sumažės „Sodros“ išlaidos, o garbaus amžiaus sulaukę gyventojai gaus kur kas didesnes pensijas. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo atašė Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė A. Morkūnienė mano kitaip.
Tikroji sistemos problema
A. Morkūnienės teigimu, pagrindinė pensijų sistemos problema yra jos finansavimas. O ateityje, sparčiai senstant visuomenei, finansavimo problema tik dar labiau paūmės.
„Tai, kad visuomenė sensta – jokia naujiena. Jau dabar mokančių įmokas „Sodrai“ ir gaunančių iš jos išmokas santykis yra labai prastas. Jei nebus sukaupta jokių rezervų, darbingais teks laikyti asmenis iki 70 metų ar net daugiau. Ir taip ilgai dirbti, kad gautume kuklias nuolatines pajamas iš savo valstybės. Kitaip tariant, iš tuomečių mokesčių mokėtojų pinigų. Tai nėra gąsdinimai, nes tie būsimieji mokesčių mokėtojai jau dabar yra gimę, žinome, kiek jų yra“, – dėstė A. Morkūnienė.
Anot jos, anksčiau kaupimas iš „Sodros“ įmokų buvo siūlomas tam, kad net ir mažiausias pajamas gaunantys gyventojai galėtų sukaupti bent truputį pinigų senatvei. Kaupimas privačiuose pensijų fonduose buvo pasirinktas numatant, kad nepriklausomi, tačiau valstybės prižiūrimi operatoriai, sieks pelno sau ir savo fondų dalyviams, investicijas valdys profesionalai, sąskaitos bus asmeninės ir neliečiamos, skirtos tik senatvei.
„Tiesa, kad ilgalaikio plano, kaip bus dengiamos įmokos į pensijų fondus, niekada ir neturėta.Visada maniau, kad tam reikėtų persvarstyti ne vien tik „Sodros“ įmokas, bet ir mokesčių sistemą. Tik tada galima rasti sprendimą. Tačiau kiek kartų mėginta, susitarti nepavyko, – kalbėjo A. Morkūnienė. – Blogiausia būtų, jei tariantis nebeliktų pačios kaupimo sistemos, nes pensijų problemos juk niekur nedings.“
Pašnekovė įsitikinusi, jog vien tik „Sodros“ biudžetas su visuomenės senėjimo problema nesusidoros. Esą būtent todėl reikėtų kaupimo pensijų fonduose, o socialinio draudimo pensijas būtų galima pertvarkyti.
A. Morkūnienė siūlo perduoti bazinės pensijos finansavimą valstybės biudžetui. Tačiau tai reikštų, kad „Sodros“ įmokų tarifas turėtų bent kiek sumažėti, o kitų mokesčių tarifai –
padidėti. Taip atsirastų ir proga sumažinti samdomo darbo apmokestinimą, apie kurį dažnai kalbama. Tačiau tai būtų didžiulė reforma, kuriai reikėtų ilgų ir rimtų diskusijų.
Netiki tuo, ką daro?
Reformuojant pensijų sistemą taip pat siūloma, kad norintieji mokėti papildomas įmokas ir taip kaupti pensiją apie šį savo pageidavimą raštu informuotų „Sodrą“ iki 2013 m. rugsėjo 1 d. Žmogui nepateikus sutikimo, įmokų pervedimas į pensijų fondą nuo 2014 m. bus sustabdytas, bet žmogus liks pensijų fondo dalyviu iki pat sutarties pabaigos. Už asmenis, kuriems pensijų įmokų pervedimas į pensijų fondus sustabdytas, papildoma įmoka iš valstybės biudžeto lėšų nebus mokama.
Pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą asmuo galės atnaujinti ne anksčiau kaip kitų metų sausio 1 d., apie tai raštu pranešdamas pensijų kaupimo bendrovei. Gali būti, kad dėl painios tvarkos daugiau gyventojų „sugrįš“ į „Sodrą“, mat dalis neras laiko nuvykti ir parašyti prašymą, o dalis apie tai apskritai nesužinos.
Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas, Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto narys, netiki, kad toks scenarijus galėtų susiklostyti: „Aš manau, kad žmonės jau pakankamai suvokia, kur jie įmynė ir kas bus.“
Kalbėdamas apie tai, kuriems gyventojams apsimoka kaupti papildomą pensiją, o kuriems neapsimoka, A. Sysas aiškino, kad pensijų fonduose lėšų senatvei vargiai uždirba pradėję kaupti 50-mečiai ir vyresni asmenys.
Teoriškai, anot jo, sakoma, kad, dalyvaujant pensijų fonde 40 metų, išlošiama. Tačiau iš tiesų viskas priklauso nuo to, kokia situacija susiklosto finansų rinkose: „Galime pasižiūrėti į Lotynų Ameriką: daug vargšų, mažos pensijos, daug bankrutavusių ir valstybė vis tiek turi rūpintis piliečiais. Pensijų fondai žmonių neišgelbėjo.“
