Seimas per ketverius metus antrąkart nusprendė, kad postus norintys palikti asmenys turėtų dar kurį laiką padirbėti. Kaip ir pirmą kartą, taip ir šįkart, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo Žimanto Pacevičiaus atveju, gali tekti laukti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo.
Kadenciją baigęs STT vadovas Ž. Pacevičius prezidentės Seimui teiktu dekretu turėjo būti atleistas iš pareigų. Tačiau slapto balsavimo metu „už“ pasisakė mažiau nei pusė – 38 Seimo nariai. Prieš pasisakė 27 Seimo nariai, susilaikė – 18.
Pats Ž. Pacevičius piktinosi Seimo sprendimu – posėdžių salėje jis parlamentarų prašė atleidžiamas iš darbo. Kadenciją pabaigęs STT vadovas privalo tęsti pareigas iki tol, kol Seimas sulauks antrojo prezidentės dekreto.
Panaši istorija buvo nutikusi ir ankstesnės kadencijos Seime metu, 2008 m. Tąkart parlamentarai dukart nepritarė prezidento dekretui dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo Vytauto Greičiaus atleidimo. Tuometis prezidentas Valdas Adamkus kreipėsi į KT, kuris išaiškino, kad kadenciją baigęs teisėjas ar teismo pirmininkas kadencijai pasibaigus turi būti atleistas. Postą V. Greičius, KT nurodžius ir Seimui pritarus, paliko tik po metų.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras mano, jog ir Ž. Pacevičiaus atveju KT nuspręstų panašiai – kadencijai pasibaigus pareigūnas turi būti atleistas arba siūlomas tęsti pareigas naują kadenciją: „Buvo gautas prezidentės dekretas dėl atleidimo, ne dėl siūlymo palikti pareigose. Tad elementari logika diktuoja, kad reikia pritarti, o kas buvo vakar – kažkokios kvailystės, žaidimai.“
Prieš Ž. Pacevičiaus atleidimą garsiai pasisakė keli opozicijos atstovai, tad S. Šedbaras mano, kad „prieš“ buvo balsuota sąmoningai – norint pasipriešinti prezidentei, tačiau neįvertinus objektyvių aplinkybių – pats pareigūnas atsisako tęsti karjerą.
Ž. Pacevičiaus penkerių metų kadencija baigiasi spalio 17 d. Tikimasi, kad prezidentė naują dekretą dėl atleidimo Seimui įteiks artimiausiu metu.
Norint apsisaugoti nuo naujo fiasko bus siekiama priimti Seimo Statuto pataisą, numatančią dėl tam tikrų asmenų atleidimo balsuoti ne slaptu, o atviru balsavimu, teigė S. Šedbaras. Anot parlamentaro, taip Seimo nariai nepiktnaudžiautų ir jaustų atsakomybę žinodami, jog jų pozicija tam tikru klausimu bus vieša.
Pats Ž. Pacevičius atsisako bendrauti su žiniasklaida.
