Teisinės kovos tarp šalies įmonių po truputį rimsta. Bet nors į teismus įmonės kreipiasi rečiau, jų ieškinių vertė yra išaugusi. Ryškėja tendencija, kad dėl smulkesnių sumų vis dažniau sugebama susitarti be teismo įsikišimo, bet nusprendus eiti teisiniu keliu, tokių ginčų sumos tampa vis didesnės.
Pačiame ekonomikos sunkmečio įkarštyje 2010 m. vienai šalyje veikiančiai įmonei tekdavo 1 teisminis ginčas. Remiantis naujausiais duomenimis šių metų rodiklis neturėtų viršyti 0,8. Tokią prognozę pateikia advokatų profesinė bendrija Judickienė, Greičius ir partneriai „Jurex“. Pasak „Jurex“ advokatės Jurgitos Judickienės, pagrindinė mažėjimo priežastis yra mažėjantis bendras bylų prieaugis, sukauptas ekonomikos krizės metais.
Šią tendenciją pagrindžia faktas, kad pastaraisiais metais mažėja ekonomikos sunkmečiui būdingų ginčų dėl finansinių įsipareigojimų (paskolų, atsiskaitymų, lizingo ar draudimo) ir kito tipo prievolių nevykdymo. O pastaruoju metu auganti ginčų kategorija yra ginčai, kylantys iš daiktinių teisinių santykių.
Dar viena priežastis, dėl ko smulkių ginčų yra linkę mažėti, pasak J. Judickienės, yra ir išmoktos sunkmečio pamokos. Prieš krizę dalis įmonių į tai, kas buvo parašyta oficialiose sutartyse, buvo linkusi žiūrėti pro pirštus ir dažniau bendradarbiavo pagal žodinius susitarimus, o po sunkmečio jos išmoko vertinti kiekvieną sutarties punktą. Šiuo metu sudarant sutartis nebesiremiama šablonu, jose stengiamasi apibrėžti kaip įmanoma daugiau aspektų ir numatyti veiksnių siekiant išvengti kylančių tarpusavio nesusipratimų ateityje.
Bet nepaisant „draugiškesnės“ nei sunkmečiu verslo santykių aplinkos, ginčų pasekmės ateityje gali būti daug skaudesnės ir netgi kelti grėsmę verslo tęstinumui. Tokios prielaidos daromos atsižvelgus į įmonių turto arešto statistiką, kuri rodo, kad vien per šių metų I ketv. turto areštų vertė išaugo beveik 200 mln. litų ir pasiekė 2,5 mlrd. litų, kai visų praėjusių metų rodiklis buvo 2,3 mlrd. litų. Verslo pradelstų skolų vertė per šių metų 7 mėn. pasiekė 5,3 mlrd. litų, kai per praėjusių metų 12 mėn. ji sudarė 4,2 mlrd. litų.
Nors tikslių duomenų, koks yra vidutinis ieškinio dydis, nėra, teisininkų teigimu, sprendžiant iš išaugusios turto areštų vertės, jis linkęs augti. „Ginčų sumos turi tendenciją didėti – bylinėjamasi dėl rimtesnių ir sudėtingesnių klausimų, o smulkias sumas stengiamasi išieškoti neteisminiu būdu. Didėja didelių ieškinių, galinčių rimtai sutrikdyti verslo veiklą, rizika. Todėl ateityje verslas ginčus bus linkęs diferencijuoti ir įvertinti jų perspektyvumą, pavyzdžiui, prisiteisti didelę skolą ar kelti bankroto bylą“, – prognozavo J. Judickienė.
