Prezidentūra skundą dėl Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) veiksmų perdavė Konkurencijos tarybai. Tačiau tai greičiausiai bus menkas pabaksnojimas institucijai ir jos vadovui.
Prezidentūra praėjusią savaitę perdavė Konkurencijos tarybai gautus skundus dėl ŠMM veiksmų viešinant išorinio aukštųjų mokyklų vertinimo rezultatus. Neigiamus įvertinimus gavusios mokyklos pasiskundė, kad pirmosios išvados buvo pateiktos netinkamu laiku – stojimų įkarštyje.
ŠMM pirmuosius vertinimo rezultatus paviešino liepos pradžioje – likus kelioms savaitėms iki stojimo į universitetus bei kolegijas pabaigos. Kadangi visų 47 šalyje veikiančių aukštųjų mokyklų įvertinti nespėta, buvo pateiktos išankstinės išvados dėl 11. Didžioji dalis jų paragintos susiimti – 7 aukštosios mokyklos bent pagal vieną iš dviejų kriterijų įvertintos neigiamai. Jos privalo per trejus metus ištaisyti trūkumus. Kitu atveju bus priverstos užsidaryti.
Prezidentūra gavo penkių neigiamai įvertintų aukštųjų mokyklų prašymus ištirti ŠMM veiksmus. Lietuvos kūno kultūros akademijos, Kolpingo kolegijos, Lietuvos edukologijos, Kazimiero Simonavičiaus bei Šiaulių universitetų atstovų teigimu, anksčiau nei oficialios išvados paviešintos ŠMM išorinio vertinimo išvados pažeidžia konkurencijos principus.
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė aiškino, kad šiuos skundus, kaip ir įprasta, nuspręsta pavesti vertinti kompetentingai institucijai – šiuo atveju Konkurencijos tarybai. D. Ulbinaitė teigė, kad prezidentūra čia tėra tarpininkė ir šis veiksmas nesimbolizuoja pačios institucijos pozicijos ŠMM veiksmų atžvilgiu.
Vadovaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei, prezidentūra pirmąkart tarpininkavo siekiant įvertinti vykdomosios valdžios institucijų veiksmus. Tiesa, ministerijos į Konkurencijos tarybos tyrimų ratą patenka ne pirmą kartą: 2010–2012 m. taryba yra priėmusi aštuonis sprendimus dėl skundžiamų ministerijų veiksmų. Penkis kartus buvo atsisakyta pradėti tyrimą, vieną kartą – dėl Susisiekimo ministerijos veiksmų – tyrimas buvo nutrauktas, du kartus buvo pripažinti pažeidimai. Vienas atvejų – Energetikos ministerijos atsisakymas 2010 m. bendrovei „Lukoil Baltija“ išduoti leidimą kaupti ir saugoti naftos produktų atsargas Latvijoje. Tokie veiksmai pripažinti ribojančiais konkurenciją ir ministerija buvo įpareigota leidimą išduoti.
Konkurencijos taryba taip pat tyrė teisingumo ministro įsakymą, susijusį su antstolių veikla. Trejus metus trukusio tyrimo išvada – įsakymas riboja konkurenciją ir turi būti ištaisytas.
Šįkart situacija dėl ŠMM yra kitokia. Konkurencijos teisės ekspertas Daivis Švirinas mano, kad jei taryba ir priims sprendimą nagrinėti skundą, vargu ar bus teisinis pagrindas ministerijos veiksmus pripažinti pažeidžiančiais konkurencijos teisę: „Šiuo atveju preliminarių rezultatų paskelbimas iš dalies atskleidė informaciją apie kai kurias aukštąsias mokyklas ir jų studijų kokybę. Pasibaigus tyrimui, vertinimai jau negalėjo pasikeisti. Nemanome, kad tokių rezultatų paskelbimas galėtų būti laikomas neteisingos informacijos apie ūkio subjektą paskelbimu.“
Skundus pateikusios aukštosios mokyklos labiausiai kritikavo ne vertinimo metodiką ar pačius rezultatus, o rezultatų skelbimo laiką ir tai, kad paskelbti tik dalies universitetų bei kolegijų vertinimai. Esą stojimų metu paskelbti rezultatai paveikė absolventų pasirinkimą, o ŠMM tokį laiką pasirinko tyčia.
Tačiau galima nuspėti, kad jei vertinimo rezultatai būtų paskelbti anksčiau arba vėliau, aukštųjų atstovų reakcija būtų buvusi panaši.
Jei būtų nuspręsta, kad ŠMM vis dėlto pažeidė Konkurencijos įstatymą, ministerija turėtų pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Kitaip tariant, sugrąžinti padėtį į tokią, kokia ji buvo prieš pažeidimą. Tai būtų neįgyvendinamas sprendimas. „Sunku įsivaizduoti, kaip galėtų būti pritaikoma sankcija, pavyzdžiui, įpareigojimas atstatyti buvusią padėtį prieš preliminarių rezultatų paskelbimą“, – teigia D. Švirinas.
Konkurencijos tarybos išvados galėtų paveikti nebent būsimą rezultatų skelbimą – gali būti nurodyta juos skelbti vienu metu, tad šiuo atveju ne anksčiau nei 2014 m. (iki tada planuojama įvertinti visas aukštąsias mokyklas).
Proga pakalbėti
Tiesa, prieš rinkimus bus gaudomos net ir nereikšmingos žinios iš Konkurencijos tarybos. Netrukus po to, kai prezidentūra pranešė besikreipsianti į Konkurencijos tarybą, ŠMM veiksmais suskubo susirūpinti ir keli Seimo opozicijos atstovai. Valentinas Mazuronis ir Petras Gražulis užregistravo rezoliucijos projektą dėl aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo rezultatų. Seimo nariai siekia švietimo ministrą Gintarą Steponavičių bei ministerijos atstovus „atsakingai įvertinti aukštosioms mokykloms padarytą žalą ir imtis atitinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimiems panašių veiksmų pasikartojimams ateityje.“
Opozicijos atstovai praėjusiais metais jau grasino G. Steponavičiui apkalta, tačiau Seimas tam nepritarė.
Pats G. Steponavičius prezidentūros veiksmų ir kai kurių parlamentarų atsako nedramatizuoja – esą niekas jokių kaltinimų dar nepareiškė, o prezidentūros kreipimasis yra ne kaltinimas, o „siekis išsiaiškinti“. Ministras teigė, kad jei ŠMM veiksmai bus vis dėlto pripažinti pažeidžiančiais konkurenciją, jis yra „pasiruošęs prisiimti atsakomybę“. Tačiau Konkurencijos tarybos nuomonę greičiausiai išklausys jau naujasis ministerijos atstovas.
