Seimo nario kėdė vienodai traukia ir milijonierius, ir tuos, kurių kišenėse švilpauja vėjai.
Dėl panevėžiečių balsų vienmandatėse apygardose varžysis pora politikų, galinčių pasigirti sugebėjimu susikrauti milijoninius turtus, devyniolika prasiskolinusiųjų bankams ir keletas beturčių.
Iš 45-ių Aukštaitijos, Vakarinėje ir Nevėžio apygardose į Seimą bandančių patekti kandidatų daugiausia turto sukaupę sąjungos „Taip“ atstovas Panevėžio verslininkas Vaidas Vaitkevičius ir aplinkos ministras liberalcentristas 53-ejų Gediminas Kazlauskas.
Verslininko pajamos – keli šimtai litų
39-erių V.Vaitkevičius deklaravo turįs daugiau nei 6 mln. 127 tūkst. Lt vertės turto, tačiau per praėjusius metus teuždirbo vos 600 Lt. Artūro Zuoko vadovaujamos sąjungos „Taip“ Panevėžio skyriaus pirmininko registruotas turtas vertas per 6 mln. Lt, vertybiniai popieriai – 23 tūkst. Lt, o banko sąskaitoje V.Vaitkevičius sutaupęs 22,5 tūkst. Lt. Politikas ir verslininkas bankui dar negrąžinęs 167 tūkst. Lt paskolos.
Tačiau milijonieriaus deklaruotos metinės pajamos dar mažesnės nei socialinių pašalpų gavėjų. V.Vaitkevičius per 2011-uosius teuždirbo 659 litus ir į valstybės iždą nesumokėjo nė lito.
Vakarinėje apygardoje kandidatuojantis tris sūnus auginantis politikas teigia gyvenantis iš žmonos motinystės išmokų ir iš susigrąžinamų lėšų, investuotų į „Romos“ prekybos ir verslo centrą.
„Aš, kaip savininkas, investavęs į pastatą, pagal įstatymą galiu pasiimti lėšas ir tai neskaičiuojama kaip pajamos, jos nėra apmokestintos. 659 litai tėra gautos pajamos iš mano valdomų dviejų įmonių, kuriose dirbu kaip stebėtojas po vieną valandą“, – aiškino V.Vaitkevičius.
Turtus politikas teigia susikrovęs per trylika metų. Dar 1999-aisiais pirko žemės sklypus, augo jo įkurtų įmonių apyvarta.
Prasiskolino bankams
V.Vaitkevičius teigia milijonieriumi nesijaučiantis, mat jo pečius slegia kur kas didesnė paskola, nei nurodyta turto deklaracijoje. Joje, pasak verslininko ir politiko, minima tik asmeninis įsiskolinimas, tačiau dar didesni jo įmonės įsipareigojimai bankams. „Romos“ prekybos ir verslo centrą V.Vaitkevičius teigia iš pradžių kūręs asmeniškai paėmęs paskolą. Vėliau, kai bankai lengva ranka dalijo paskolas, kaip sumanus verslininkas paėmė 8 mln. Lt kreditą įmonės vardu.
„Dabar gailiuosi, nes turbūt lengviau gyvenčiau. Panevėžyje sunku su nekilnojamojo turto valdymu, o ypač situaciją apsunkina verslininkams duobę kasančios Savivaldybės dotuojamos įmonės, tarkim, Mokslų ir technologijų parkas, kur nuomos kaina – 7 Lt, tai yra du tris kartus mažesnė. To, ką uždirbu iš nuomos, neužtenka susimokėti už paskolą, ją dengia kitos mano veiklos – baldų gamyba, prekyba kanceliarinėmis ir švaros prekėmis, statyba“, – verslo peripetijas aiškino V.Vaitkevičius.
Antrojo pagal turtingumą kandidato į Seimą Aukštaitijos apygardoje G.Kazlausko turtas vertas per 2,5 mln. Lt, iš jų ministro santaupos – 261 tūkst. Lt. Liberalcentristas taip pat yra bankams skolingas apie 625 tūkst. Lt.
Per praėjusius metus ministro gautos pajamos siekė maždaug 102 tūkst. Lt, į valstybės iždą G.Kazlauskas sumokėjo 12 tūkst. 776 Lt.
Rūpi net kandidatų žmonos
Tarp Panevėžio vadovų, užsimojusių miesto Savivaldybę iškeisti į vietą Seime, turtingiausia Nevėžio apygardoje kandidatuojanti administracijos direktoriaus pavaduotoja socialdemokratė Janina Gaidžiūnaitė. Jos turtas siekia 435 tūkst. Lt, iš jų 163 tūkst. Lt – piniginės lėšos.
Direktorės pavaduotoja pernai uždirbo per 56 tūkst. Lt ir sumokėjo 8290 Lt mokesčių valstybei.
Antrasis pagal turtingumą Panevėžio valdžioje – taip pat Nevėžio apygardoje kolegei iššūkį metantis vicemeras „darbietis“ Petras Narkevičius, deklaravęs 409 tūkst. Lt vertės turto. Be paskolų gyvenančio mero pavaduotojo brangiausias turtas – per 300 tūkst. litų vertas namas Panevėžyje, Slyvų g., ir mažiau nei už 30 tūkst Lt pirkta sodyba Biržų rajone. Dar P.Narkevičius turi nupirkęs bendrovės „Ignalinos statyba“ akcijų už maždaug 6000 Lt ir banko sąskaitoje juodai dienai susitaupęs 55 tūkst. Lt. 2011-aisiais mero pavaduotojas uždirbo per 68 tūkst. Lt, į valstybės biudžetą sumokėjo 9528 Lt. „Kai pats nekandidatavau į Seimą, man, kaip rinkėjui, apie kandidatą norėdavosi sužinoti viską – nuo jo turtinių reikalų iki to, kiek metų su žmona gyvena. Bet svarbiausia, ar aš tikiu, kad išėjęs į Vilnių politikas atstovaus Panevėžiui“, – teigė 34-erius metus santuokoje gyvenantis P.Narkevičius.
Mero turtas – dviejų kambarių butas
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatės Savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės registruotas turtas siekia 107 tūkst. Lt, direktorės banko sąskaitoje – 5000 Lt. Ji dar neišmokėjusi per 11 tūkst. Lt paskolos.
Pernai Savivaldybės vadovė deklaruoja uždirbusi daugiau nei 75 tūkst. Lt ir sumokėjusi per 11 tūkst. Lt mokesčių.
Kukliausiai į Seimą traukiančių Panevėžio vadovų olimpe atrodo meras krikščionis demokratas Vitalijus Satkevičius. Per metus apie 74 tūkst. Lt uždirbančio ir 11 tūkst. valstybei sumokančio mero registruotas turtas tesiekia vos per 36 tūkst. Lt, o santaupos – 25 tūkst. Lt. Kaip tikina meras, visas jo šeimos turtas – dviejų kambarių butas ir automobilis.
Užsidirbti dar nespėjo
Materialinės gerovės dar neišpaikintas apie Seimo nario vietą svajojantis jaunimas.
Jokiais turtais pasigirti kol kas negali Vakarinėje apygardoje kandidatuojantis respublikonas 28-erių Tomas Saliamonas. Bendrovėje „Vilniaus duona“ pardavimų atstovu dirbantis jaunasis politikas deklaruoja per metus gavęs 36 tūkst. Lt pajamų, o valstybei atidavęs 5328 Lt.
Turtų nespėjo susikrauti ir į Panevėžio Aukštaitijos apygardą kandidatuoti Demokratinės darbo ir vienybės partijos siunčiama šiaulietė 30-metė slaugytoja Jolita Bagočiūtė. Per metus uždirbanti 28 tūkst. Lt medicinos personalo darbuotoja registravusi turto už 6000 Lt, o susitaupiusi 2000 Lt.
Tarp nepasižyminčiųjų turtais – ir toje pačioje apygardoje į Seimą bandysiantis patekti rajono Tarybos narys socialdemokratas 31-erių Domas Petrulis. Jo turtas vertas 28 tūkst. Lt, iš jų 18 tūkst. – piniginės lėšos. Politikas deklaruoja pernai per metus uždirbęs 2684 Lt ir į valstybės iždą nesumokėjęs nė lito.
Jaunas ir turtingas
Kad jaunystė ir turtai suderinami ir Lietuvoje, įrodė miesto Tarybos narys 29-erių Tadas Labutis. Draudimo bendrovės Panevėžio filialui vadovaujantis sąjungos „Taip“ kandidatas į Seimą deklaravo turintis 20 tūkst. Lt vertės registruoto turto, dar už tiek pat įsigijęs vertybinių popierių, tačiau susitaupęs dešimt kartų didesnę sumą – 215 tūkst. Lt bei dar paskolinęs 230 tūkst. Lt.
„Pagal mano amžių tai nėra didelės sumos, jei atkakliai dirbi ir nesėdi tėvams ant sprando. Tai yra atkaklaus darbo rezultatas“, – tvirtina T.Labutis.
Politikas pernai uždirbo 85 tūkst. Lt, o sumokėjo per 12 tūkst. Lt mokesčių.
Seime nepraturtėjo
Seime Panevėžiui pastaruosius ketverius metus atstovavę politikai deklaruoja nepraturtėję. Krikščioniui demokratui Petrui Luomanui, pernai uždirbusiam per 90 tūkst. Lt, priklauso registruoto turto už 42 tūkst. Lt, o politiko santaupos siekia 34 tūkst. Lt.
Bene dešimt kartų už jį turtingesnis kolega Julius Dautartas. Jis deklaravo turintis 654 915 Lt vertės turto, iš jų 195 227 Lt – piniginės lėšos. Tiesa, J.Dautarto pajamų deklaracijoje nurodyta ir 6000 Lt paskola.
Seimo nario Vito Matuzo turto vertė – per 210 tūkst. Lt. Konservatorius registravęs turto už 107 tūkst. Lt ir beveik tiek pat sukaupęs santaupų. Pernai V.Matuzas pajamų gavo per 98 tūkst. Lt, valstybei sumokėjo beveik 15 tūkst. Lt.
Piktina dvigubi standartai
Neoficialiai įvardijamo didžiausiu V.Matuzo konkurentu į Seimą buvusio Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos viršininko Povilo Urbšio turto deklaracijoje – vieni nuliai.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pripažįsta kai kurių kandidatų duomenų per dvi dienas tiesiog nespėjusi patikrinti ir paskelbti interneto svetainėje.
P.Urbšį tai stebina.
„VRK sprendimai man atrodo labai įdomūs. Vienu atveju ji rinkimų apygardoms nurodo net leidinių apie kandidatus šrifto dydį, o kitu pati kandidatams taiko dvigubus standartus.
Jos tinklalapyje vienų kandidatų nuotraukos sudėtos, kitų ne. Mano nėra nei nuotraukos, nei anketos, nei turto deklaracijos, nors visus duomenis esu pateikęs“, – pažymi P.Urbšys.
VRK Kompiuterių technologijų skyriaus vedėjos Jurgos Augustaitytės teigimu, iš 2000 kandidatų pateiktų vien nuotraukų dar neapdorota ir į svetainę nepateko 700.
„Galime informacijos apie kandidatus neskelbti, kol patikrinsime visų iki vieno duomenis. Bet internetas tam ir yra, kad informacija būtų operatyvi, o pastebėję netikslumus kandidatai mums praneštų“, – aiškino J.Augustaitytė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
