Šiųmečių JAV prezidento rinkimų išskirtinumas – grumtynės dėl moterų balsų.
Kovos ženklų būta beveik visus šiuos metus. Pirmiausia kilo sąmyšis kandidato žmoną apibūdinus kaip „nedirbusią nė dienos gyvenime“. Tada kilo audra, kai studentė buvo pavadinta „kekše“ už tai, jog pareiškė, kad į sveikatos apsaugos planą reikėtų įtraukti ir nemokamą kontracepciją. Galiausiai atsirado naujų politinio žodyno frazių, tokių kaip „teisėtas išprievartavimas“ ir „privalomas transvaginalinis tyrimas ultragarsu“.
Tam tikra prasme karti kova dėl moterų balsų rinkimuose neturėtų stebinti. 2008 m. dabartinis JAV prezidentas Barackas Obama iš moterų rinkėjų gavo 13 procentinių punktų daugiau nei varžovas (56 proc. prieš 43 proc.). Jeigu jo dabartinis priešininkas Mittas Romney nori nugalėti, jis turi padaryti daug daugiau nei ankstesnis, Johnas McCainas.
Rinkimuose moterys balsuoja aktyviau nei vyrai (pastaruosiuose rinkimuose moterų buvo 10 mln. daugiau). Balsuoti planuoja vis didesnė moterų dalis (60 proc., palyginti su 56 proc. 2008 m.) ir jos linksta palaikyti demokratus. Moterys vis dar palankiau vertina B. Obamą, bet palankumas, regis, tirpsta (53 proc. prieš 43 proc., rodo „YouGov“ apklausa). Beje, vyrų palankumas M. Romney taip pat menksta.
Iš pažiūros prasta ekonominė padėtis turėtų padėti M. Romney laimėti daugiau moterų balsų, nes jos nuolat ją apibūdina kaip svarbiausią šalies iššūkį (kaip ir vyrai). M. Romney pagrindinė puolimo taktika yra teigti, kad B. Obamos ekonomikos politika moteris paveikė neproporcingai. Respublikonai tvirtina, kad 92 proc. praradusiųjų darbą per B. Obamos kadenciją buvo moterys.
Šį puolimą galima atremti keliais frontais. Pirma, daug iš šių darbo vietų prarasta švietimo sektoriuje todėl, kad valstijų ir savivaldybių vyriausybės 2009 m. būtent dėl respublikonų pasipriešinimo Kongrese sulaukė mažiau ekonominių paskatų, nei prašė B. Obama. Dar svarbiau tai, kad ekonomikos nuosmukis iki B. Obamai tampant prezidentu pirmiausia smogė pramonės sritims, kur daugiausia dirba vyrai, tokias kaip gamyba, o tik tada į sritis, kur daugiausia dirba moterys.
Šiuo metu darbą turi tik 29 tūkst. mažiau moterų nei 2009 m. sausį, kai B. Obama pradėjo kadenciją. Galbūt tai, kad nė vienas iš M. Romney siūlomų planų pagerinti ekonominę padėtį nesitaiko konkrečiai vien į moteris, rodo, jog net M. Romney kampanijos vykdytojai netiki, jog B. Obamos politika buvo itin prasta moterų atžvilgiu.
Nors moterų rinkėjų apklausose tokie klausimai kaip sveikatos apsauga, švietimas ir abortai nebūna tarp svarbiausių, būtų neteisinga manyti, kad rinkimų dieną jie niekam nerūpės. Viena to priežasčių – moterys rinkėjos apie ekonomiką mąsto šiek tiek kitaip, teigia Alex Bratty, respublikonų nuomonės apklausos bendrovės „Public Opinion Strategies“ („Viešosios nuomonės strategijos“) partnerė. Ši bendrovė atliko tokius tyrimus kaip „Walmart“ mama“.
„Walmart“ mamos yra rinkėjos moterys, turinčios vaikų iki 18 metų ir kurios apsipirko šiame prekybos tinkle per pastarąjį mėnesį. Ši rinkėjų grupė respublikonams yra esminė, nes jaunesnės moterys B. Obamai yra itin palankios, o ištekėjusioms moterims reikia mažiau demokratų siūlomos socialinės apsaugos ir daugiau respublikonų siūlomų mokesčių išlygų.
A. Bratty apklaustos „Walmart“ mamų tikslinės grupės atskleidė, kad jos į ekonomiką žvelgia per daug labiau asmeninę prizmę nei vyrai. Jos vertina, ar daug maisto gali šeimai patiekti ant pietų stalo, ir jos užjaučia B. Obamą dėl sunkumų, su kuriais jis susidūrė. Be to, šalia ekonomikos padėties yra dar du labai svarbūs kasdien nerimą joms keliantys klausimai: išsilavinimas (įskaitant brangstančias studijas universitetuose) ir sveikatos apsauga.
B. Obama turi daug ką pasiūlyti dėl sveikatos apsaugos. Jo sveikatos apsaugos įstatymas leido šeimoms įtraukti į savo draudimą vaikų iki 26 metų sveikatos draudimą (net jeigu vaikai jau paliko namus). Draudikai įpareigoti pasiūlyti „nemokamą“ kontracepciją. B. Obamos dėka moterys nebeturi už sveikatos draudimą mokėti daugiau nei vyrai.
Tačiau A. Bratty teigia, kad „Walmart“ mamos vis tiek išlieka sunerimusios. Jos bijo, kad jų sveikatos apsauga ateityje brangs, bus sunkiau gauti sveikatos priežiūros paslaugų arba šios bus ne tokios geros kokybės kaip anksčiau. Nepaisant šios palankios progos M. Romney, socialiniai klausimai gali pakišti jam koją kai kuriose svarbiose valstijose ir išlikti jo politikos Achilo kulnu.
