Naujieji mokslo metai gimnazijose prasidėjo niekaip nesibaigiančiomis švietimo reformomis. Rugsėjo pradžioje patvirtinus ugdymo planus, mokytojų tarifikaciją, o gimnazistams – individualius mokymosi planus, paaiškėjo, kad dabartiniai vienuoliktokai, norėdami įstoti į valstybės finansuojamą vietą, privalės laikyti penkis valstybinius brandos egzaminus. Tačiau pasikeisti mokymosi planą gimnazistai galės tik po pusmečio.
Bijomasi sumaišties
Švietimo ir mokslo ministerija tikina, kad naujoji tvarka suteiks abiturientams platesnes galimybes rinktis tarp daugiau studijų programų, o gimnazijų direktoriai nerimauja, kad tokia skubota tvarka sukels sumaištį.
Švietimo ir mokslo ministerijos paskutinę rugpjūčio savaitę patvirtinta nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka siekiama būsimiesiems studentams suteikti didesnį pasirinkimą ir taip paskatinti kuo daugiau jaunuolių pasirinkti dabar itin nepopuliarias, bet darbo rinkai reikalingas specialybes. Buvo pastebėta tendencija, kad planuojantys studijuoti aukštesniųjų klasių moksleiviai renkasi dalykus pagal tai, ko reikės konkursiniam balui, todėl pasirinkę pirmiausia socialinius mokslus, negalėdavo rinktis perspektyvių fizinių ar technologijos mokslų.
Nurodoma, kad naujoji tvarka turėtų paliesti tik tuos gimnazistus, kurie nori studijuoti universitetuose valstybės finansuojamose vietose. Tačiau tokiems studentams gerokai iškelta kartelė. Nors teigiama, kad privalomi laikyti ir toliau lieka tik du egzaminai – lietuvių kalbos bei literatūros ir vienas pasirinktinai – norintieji aukštesnių balų ir didesnės tikimybės studijuoti pasirinkto dalyko privalės laikyti keturis valstybinius brandos egzaminus. Taip pat privalės išlaikyti pasirinktos užsienio kalbos egzaminą: išlaikiusieji B1 lygiu galės stoti tik į kolegiją, o B2 – ir universitetą. Tiesa, užsienio kalbos žinios galės būti įvertintos laikant tarptautinį užsienio kalbos egzaminą ar testą.
Kreipsis į prezidentę
Naujosios egzaminų tvarkos rengėjai tikina, kad tai tik minimaliai pakoreguos dabartinių vienuoliktokų mokymosi planus ir sumaišties tikrai nebus, nes laiko pasirengti egzaminams dar turima į valias. Tačiau Panevėžio gimnazijų vadovai įsitikinę, kad reforma per daug skubota. Lietuvos gimnazijų asociacija žada kreiptis į prezidentūrą, kad nauja egzaminų tvarka būtų taikoma ne dabartiniams vienuoliktokams, o dešimtokams. Panevėžio 5-osios gimnazijos direktorius Antanas Duonėla „Sekundei“ teigė, kad vienuoliktokai ir gimnazijos pedagogai dar nėra susipažinę su nauja egzaminų tvarka, tad ir pokyčių nėra, tačiau gali būti ir taip, kad teks koreguoti kai kurių mokinių mokymosi planus. Tačiau jis viliasi, kad bus atkreiptas dėmesys į šios reformos skubotumą, tad nereikės streso ir sumaišties.
„Diskusijos dėl egzaminų vyko dar pavasarį, net nesitikėjome, kad taip greitai bus priimtas įstatymas dėl naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos. Esame susirūpinę, kad nenukentėtų dabartiniai vienuoliktokai, todėl Lietuvos gimnazijų asociacija jau rengia raštą: prašoma reformą atidėti 2015 metams. Jeigu taip nebus padaryta, bus kreipiamasi ir į prezidentę“, – teigė A.Duonėla.
Direktoriaus tvirtinimu, jeigu didesnė dalis mokinių norėtų pakeisti savo jau susidarytą mokymosi tvarkaraštį, gali kilti nemenkų problemų, nes tvarkaraščiai jau yra, patvirtinta mokytojų tarifikacija ir darbo krūviai. Mokymosi planus moksleiviai gali keisti po pusmečio, tačiau gali tekti juos pakoreguoti ir daug anksčiau.
„Nerimauju, kad gali prasidėti masinis kursų keitimas. Mūsų gimnazijos taisyklėse nustatyta, kad koreguoti individualų mokymosi planą galima tik po pusmečio, tačiau tam tikra prasme mes tarnaujame vaikams. Taisyklės nėra siena, kurios negalima perlipti, todėl turėsime prisitaikyti prie vaikų poreikių, bet bijau, kad nekiltų sumaištis“, – sakė A.Duonėla.
Daugiau pasirinkimo
Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas teigė, kad nauja tvarka kiek išbalansavo darbą. Jau dabar keli gimnazistai pareiškė norą koreguoti savo individualų mokymosi planą, kurį susidarė pavasarį. Kiek bus norinčiųjų, paaiškės šią savaitę, kai klasės auklėtojai ir patys vienuoliktokai bus supažindinti su nauja egzaminų tvarka.
„Staigių judesių nedarome, šią savaitę bus susirinkimas, tada bus aišku, kokia reali situacija. Bandysime supažindinti su nauja tvarka ir nuraminti vaikus bei jų tėvus, kad esant poreikiui jie savo pasirinkimus galės keisti po pusmečio. Jeigu bus galimybė, kai ką pakoreguoti bus galima ir dabar, bet viso mokymosi proceso keisti negalime. Ne visada mokykla gali ugdymo procesą organizuoti pagal mokinių norus“, – teigė R.Dambrauskas.
Direktorius tikino, kad daug norinčiųjų koreguoti savo mokymosi planus ir nebus, nes dažniausiai gimnazistai ir taip laiko 4–5 egzaminus, sunkiau bus tiems, kurie vis dar neapsisprendė, kur norėtų studijuoti.
„Ši nauja tvarka bus geras pretekstas vaikams ir jų tėvams pasidomėti, kur norėtų toliau mokytis, kai baigs dvylika klasių. Juk būna taip, kad net ir baigę mokyklą nežino, kur nori studijuoti. Nelaiko biologijos ir chemijos egzaminų, bet sumąsto, kad nori studijuoti mediciną“, – kalbėjo R.Dambrauskas.
Juozo Miltinio gimnazijos vienuoliktokai jau supažindinti su nauja stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka. Švietimo įstaigos direktorius Vytautas Raišys teigė, kad blaškymosi, mėtymosi ir sumaišties tikrai nėra. Tuo labiau kad nauja egzaminų tvarka įsigalios tik 2014 m, tad vienuoliktokai dar galės pasiruošti, o esant poreikiui po pusmečio ar kitąmet koreguoti savo mokymosi planą.
Direktoriaus teigimu, nauja tvarka yra daug palankesnė moksleiviams.
„Ši tvarka moksleiviams suteiks daugiau pasirinkimo. Kas mokosi labai gerai, tai dažniausiai ir taip renkasi 4–5 egzaminus. Vidutiniškų gabumų ir silpniems moksleiviams – palankesnė sistema, nes jiems nereikės laikyti tiek egzaminų, pakaks metinių įvertinimų. Aktyviai sportuojantiems vaikams sudaryta galimybė papildomų balų gauti už įvairius sporto pasiekimus. O užsienio egzaminą galima bus laikyti ne mokykloje. Tie, kurie mokosi, kad ir kiek būtų keičiama egzaminų sistema, ir toliau mokysis ir sieks savo tikslų“, – įsitikinęs V.Raišys.
Lina DRANSEIKAITĖ
