Po daug metų trukusių klajonių po miesto kultūros ir kitų įstaigų sales, šiemet Panevėžio rajono žemdirbiai švęsti tradicinės derliaus šventės susirinko į Smilgių etnografinę sodybą. Kaip joje praėjusį savaitgalį šventė ūkininkai?
Šventė nebaigę nuimti derliaus
Panevėžio rajono savivaldybė, kviesdavusi žemdirbius į tradicinę derliaus šventę lapkričio mėnesį, šiemet nusprendė atšvęsti nelaukiant derliaus nuėmimo pabaigos.
Praėjusį šeštadienį rajono žemdirbiai buvo pakviesti į renovuotą Smilgių etnografinę sodybą. Rajono meras Povilas Žagunis sakė, kad būtent dėl galimybės visiems kartu pabūti nuostabiame gamtos kampelyje, kol dar nepučia žvarbus vėjas ir nekrinta šlapdriba, ir buvo paankstinta šventės data.
Ilgai apleista stovėjusi Smilgių etnografinė sodyba buvo suremontuota tik šiemet. Bendra projekto vertė siekė 730 tūkstančių litų, iš kurių beveik 600 tūkstančių litų yra Europos Sąjungos parama. Savivaldybė prie sodybos sutvarkymo prisidėjo beveik 40 tūkstančių litų.
Tad šiemet rajono valdžiai nebereikėjo sukti galvos, kur rengti žemdirbių šventę. Mero nuomone, geresnės ir jaukesnės vietos už minėtą sodybą nėra.
Į šventę pakviesti rajono Tarybos opozicijos atstovai raukė nosis. Jie svarstė, kad tradicija švęsti jau po derliaus nuėmimo sulaužyta ne dėl sodybos ir gražaus oro, o dėl artėjančių rinkimų.
Mat juose dalyvauja ir pats P.Žagunis, ir kiti valdančiųjų atstovai.
Renginį atidaręs rajono meras susirinkusiesiems pranešė, kad nuo šiol kiekvienais metais derliaus šventė bus organizuojama trečiąjį rugsėjo savaitgalį Smilgių etnografinėje sodyboje.
„Daugiau susitikimo laiko ir vietos nekeisime“, – plojantiems žemdirbiams jis pažadėjo, kad daugiau neteks klajoti po miesto kultūros, mokymo ar sporto įstaigų sales.
Šventės dalyviai grožėjosi ir gyrė XIX a. aukštaitišką sodybą su autentiškais pastatais – gryčia, kalve, klėtimi, kluonu, tvartu, pirtimi, koplytstulpiu, apžiūrėjo atkurtą autentišką interjerą, liudijantį apie to meto valstiečių buitį, verslus, amatus.
Žemdirbiai ir į šventę atvykę svečiai iš įvairių su žemės ūkiu susijusių institucijų juokavo, kad anuomet valstiečių sodybose vieno dalyko vis dėlto nebuvo nei per didžiąsias metų šventes, nei per vestuves – gausiai vaišėmis nukrautų stalų.
Beje, jais pasirūpino patys ūkininkai. Pažvelgus į skanumynų ir gardumynų kalnus, keptus mažesnius paršiukus ir jau neblogai įmitusius paršus akivaizdu, kad šie metai rajono ūkininkams buvo neprasti – ir derlius geras, ir supirkimo kainos neblogos.
Rajonas – žemdirbystės lyderis
Tai oficialiai patvirtino ir Panevėžio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytas Jakubonis, sakęs, kad šiemet rajone buvo deklaruota 107 tūkstančiai 454 hektarai žemės ūkio naudmenų. Lietuvoje nė vienas rajonas tiek nedeklaravo.
Panevėžio rajone, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek padidėjo ariamos žemės plotai, ženkliau – beveik 2400 hektarų padidėjo pasėlių plotai, kurie dabar viršija 57 tūkst. hektarų.
Pasak vedėjo, šiais metais rajono ūkininkai nukūlė patį didžiausią žieminių javų plotą – 29 tūkstančių 470 hektarų.
Per paskutinius ketverius metus rapsų plotai rajone išaugo nuo 6 tūkstančių 860 iki 18 tūkstančių 548 hektarų. Preliminariais rajono Žemės ūkio skyriaus duomenimis, ūkiuose, kuriuose auginta 50 ir daugiau hektarų grūdinių ir aliejinių augalų, pasėlių javų derlingumas siekia per 50 centnerių iš hektaro, o atskirose seniūnijose ir dar daugiau.
Pasak V.Jakubonio, baigus nuimti derlių minėtas vidurkis, tikėtina, sieks apie 45 centnerius iš hektaro.
Palyginti su 2008 ir 2009 metais, javų derlingumas šiemet prognozuojamas 22 procentais didesnis.
Vedėjo teigimu, žemdirbiai patenkinti ir rapsų, bulvių, uogynų, sodų derliumi.
Kiek prastesnė situacija galvijininkystėje ir pieno sektoriuje. Kasmet mažėja galvijų ir karvių, išnyksta smulkūs pieno ūkiai.
Kita vertus, žemės ūkio įmonės ir stambūs pieno ūkiai laikosi neblogai.
Laikomų karvių produktyvumas didėja. Manoma, kad šiais metais rajone vidutiniškai iš karvės bus primelžta daugiau kaip po 6400 kilogramų pieno.
Tai 160 kilogramų daugiau nei praėjusiais metais.
Rajone pamažu daugėja avių, daugėja laikančių bites gyventojų, taip pat gausėja ir laikomų bičių šeimų.
Pagerbė ir paprastus darbininkus
Laiką ir vietą pakeitusios žemdirbių šventės tikslas išliko tas pats – padėkoti jiems už darbą, tautinių tradicijų ir kultūros puoselėjimą.
Į šventę buvo pakviesti geriausi ūkininkai, ūkių darbuotojai, žemės ūkio specialistai.
Tiesa, kai kurie kviestieji dėl intensyvaus darbymečio negalėjo dalyvauti.
Panevėžio rajone konkurse „Moderniausias metų ūkis“ šiemet nugalėtojais buvo paskelbti du ūkiai – Smilgių seniūnijos ūkininko
Gintauto Domino ir Sauliaus Račkausko iš Krekenavos seniūnijos.
Antroji vieta nebuvo skirta, o trečioji atiteko Raguvos seniūnijoje esančiam Jono Pranckūno ūkiui.
Žemės ūkio įmonių grupėje moderniausiu ūkiu pripažinta bendrovė „Krekenava“, antroji vieta skirta bendrovei „Agrowill Smilgiai“, trečioji – Aukštadvario žemės ūkio bendrovei.
Būrys ūkininkų buvo apdovanoti Panevėžio rajono savivaldybės, Žemės ūkio rūmų, Žemės ūkio ministerijos padėkos raštais.
Už išskirtinę tradicinio ūkininkavimo alternatyvą pagerbta sraigių augintoja Janina Krištaponienė, už triušininkystę – Eduardas Kubilius, už biohumuso gamybą – Antanas Kiaunė.
Už tautinio paveldo produktų – duonos ir pyrago gaminimą ir puoselėjimą padėkota Albinui Kisieliui, už geriausiai tvarkomą technikos kiemą – žemės ūkio bendrovei „Žibartoniai“, už darbo ir buities sąlygų gerinimą ūkio darbuotojams – Petrui Šimkui, už pažangiausiai tvarkomą bityną – Gintarui Balžėkui.
Po oficialios dalies į šventę susirinkusieji patraukė prie nuo vaišių lūžtančių stalų, bendravo, linksminosi.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
