Nepasiturintys gyventojai, kuriems valstybė garantuoja nemokamą teisinę pagalbą, ateityje galės pasirinkti ir privačiai dirbantį advokatą, jeigu šis sutiks padėti. Tokią perspektyvą mažas pajamas gaunantiems žmonės žada Teisingumo ministerija.
Apeliuoja į advokatų sąžinę
Nemokamų advokatų paslaugomis besinaudojantys gyventojai neretai skundžiasi, kad iš valstybės atlygį gaunantys teisininkai nelabai stengiasi dėl savo atstovaujamų ar ginamų klientų tuščiomis kišenėmis. Neįstengiantieji pasisamdyti privataus advokato tik džiaugtųsi turėdami galimybę kreiptis į privatų. Tačiau klausimas, ar gerai mokami ir darbo nestokojantys advokatai panorės darbuotis už valdišką atlygį.
Valstybė jiems nemokės tiek, kiek privatūs klientai. Pavyzdžiui, už dokumentų parengimą teismui skyrybų byloje ir atstovavimą jie gauna mažiausiai apie 1 tūkstantį litų. Jeigu byloje sprendžiami ir turto dalybų klausimai, advokatai iš savo kliento, jeigu laimi bylą, paprastai prašo maždaug 10 procentų nuo priteisto turto vertės atlygio. Ką jau kalbėti apie gynybą sudėtingose baudžiamosiose bylose.
Teisingumo ministerijos atstovė spaudai Vaida Vincevičiūtė teigia, kad tikimasi, jog advokatai nepasiturintiems gyventojams padės ne tik dėl pinigų, bet ir iš socialinių paskatų.
Jos teigimu, veikiausiai atsiras socialiai atsakingų advokatų, besivadovaujančių vadinamuoju Pro bono principu. Šis lotyniškas terminas reiškia viešąjį gėrį ir naudojamas apibūdinti profesionalioms, savanoriškoms ir be atlygio teikiamoms paslaugoms apibūdinti.
Ministerijos pasiūlymai dėl galimybės gyventojams pasirinkti advokatą, teisinę pagalbą leisti teikti ir advokatų padėjėjams, skatinti ginčus spręsti mediacijos būdu, įvesti saugiklius, kad valstybės garantuojama nemokama teisine pagalba nebūtų piktnaudžiaujama, praėjusią savaitę pradėti svarstyti Seime.
Įžvelgia abipusę naudą
Teisingumo ministerija išplatintame pranešime spaudai būtinybę tobulinti VGTP motyvuoja keliomis priežastimis.
Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai yra perkrauti darbu, nes poreikis kasmet auga. Per praėjusius metus valstybė teisinę pagalbą teismuose suteikė daugiau nei 48 tūkstančiams asmenų, o šioms paslaugoms teikti išleido per 14,5 mln. litų biudžeto lėšų.
Norintiesiems gauti šią pagalbą neretai tenka susidurti su sudėtingomis procedūromis.
Todėl siūloma, kad valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galėtų teikti ir advokatų padėjėjai (išskyrus atvejus, kai gynėjo dalyvavimas būtinas ar privalomas pagal BPK), jei asmuo pats su tuo sutiks.
Ministerijos teigimu, žmogus galės laisvai rinktis, o kartu sumažės šiuo metu perkrautų valstybės teisinę pagalbą teikiančių advokatų darbo krūvis. Pastarieji galės greičiau ir kokybiškiau teikti paslaugas.
Tai padės išspręsti advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, trūkumo regionuose problemą.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo projekte numatoma supaprastinti dokumentų tvarkymo formalumus.
Žmonėms nebereikės šias paslaugas teikiančioms VGTP tarnyboms pristatyti metinės gyventojo turto deklaracijos, patvirtintos mokesčių administratoriaus žyma.
Šiuos duomenis tarnybos patikrins valstybės registrų duomenų bazėse, žmonėms nereikės minti kelių institucijų slenksčių.
Projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie pripažinti kaltais baudžiamosiose bylose, teismo sprendimu privalėtų atlyginti jiems suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, išskyrus atvejus, kai jų turtas ir pajamos būtų mažesni už nustatytus dydžius.
Teisinė pagalba nebūtų teikiama asmeniui, jei ji jau buvo suteikta kitoje byloje prieš tai, tačiau asmuo neapmokėjo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, nors privalėjo tai padaryti.
Jeigu Seimas pritars, žmonės nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba galės pasinaudoti ne vien tik bylinėdamiesi teismuose. Teisininkai jiems nemokamai padės ir susitaikyti su priešininkais, t. y. jie vykdys vadinamąjį taikinamąjį tarpininkavimą.
Siūloma įtvirtinti konkrečias VGTP tarnybų bei advokatų funkcijas skatinant ginčo šalis pasinaudoti tokia paslauga.
Pavykus dviejų ar kelių asmenų ginčą išspręsti be teismo, bus taupomos lėšos bylinėjimuisi, mažinamas teismų krūvis, greičiau išsprendžiamas ginčas.
Daug vilčių deda į mediaciją
Šalyje veikia 5 valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, aptarnaujančios savo regiono gyventojus.
Panevėžio tarnybos vadovas Alfonsas Petrauskas patikino, kad 64 visame regione dirbantys advokatai yra apkrauti darbu. Šiuo metu gyventojai yra pateikę 2300 prašymų atstovauti jiems civilinėse bylose ir apie 3 tūkstančius prašymų baudžiamosiose bylose.
A.Petrauskas labai teigiamai vertina tai, kad daugiau dėmesio bus skiriama mediacijai, t. y. asmenų taikinimui šiems dar nesikreipus į teismą. Pasak jo, labai gerai, kad tuo užsiimti galės ne tik advokatai, bet ir jų padėjėjai, juristai. Dabar pastarieji, nors ir yra baigę specialius kursus, to daryti negali.
VGTP Panevėžio tarnybos vadovas mano, kad yra realu įgyvendinti ministerijos siūlymą leisti gyventojams rinktis advokatą.
„Žinoma, nereikia tikėtis, kad kiekvienas gerai mokamas advokatas sutiks padėti mažas pajamas turinčiam žmogui už valstybės atlygį, tačiau neabejoju, kad atsiras socialiai atsakingų advokatų, sutiksiančių padėti“, – sakė jis.
Beje, panevėžietis advokatas Algirdas Biguza tai daro jau ne vieneri metai.
Pernai jis už tai buvo apdovanotas prezidentūros.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
